Turistinis maršrutas

„Baltų kultūros paveldas Zarasų krašte“

Mūsų rajonas turi potencialių savitų paveldo objektų, kurie gali būti įtraukti į Baltų kelio maršrutus, pritaikyti kultūriniam turizmui, pažintinei veiklai.
Ką galima pamatyti, sužinoti, pajusti apie baltų kultūrą ežeringame Zarasų krašte?

Įvairiuose šaltiniuose teigiama, kad krašte iki XVI a. gyveno baltų gentis – sėliai. Jie nepaliko jokių rašytinių paminklų. Daugiausiai baltų kultūros ženklų, simbolių, dvasinio gyvenimo, pasaulėžiūros bei pasaulėjautos apraiškų galime rasti tautosakoje, mitologijoje, kalbose. Rajone yra priskaičiuojama 79 archeologijos objektai, iš kurių – 45 piliakalniai, 31 pilkapynas, 10 senkapių, 7 akmenys su įvairiais ženklais bei 1 alkakalnis.

Krašto archeologijos objektus tyrinėjo archeologai F. Pakrovskis, P. Tarasenka, V. Urbanavičius, A. Tautavičius, Lietuvos istorijos instituto darbuotojai bei Kultūros ministerijos Mokslinės metodinės tarybos archeologai. Visi rajono archeologijos objektai, išskyrus archeologinius akmenis, įrašyti į respublikinį kultūros paveldo registrą.

Mūsų krašte dauguma piliakalnių yra brūkšniuotosios keramikos kultūros pavyzdžiai, kaip Velikuškių, Pakačinės, Vosgėlių, Jatkūniškių, Skineikių, Šišponiškių piliakalniai.

Įspūdingi ir savo grožiu puošia aplinką Verslavos, Gutaučių, Maniuliškių, Golubiškių, Kiemionių ir kiti piliakalniai. Dalis piliakalnių puikuojasi rajono miškuose. Tai Lūžų, Pakačinės, Bielkaučiznos, Zokorių, Vencavų, Degučių, Vitkūnų, Mineikiškių, Liaudiškių piliakalniai.

Rajone taip pat yra alkakalnių kultūros palikimas. Alkakalniai – senovės religinio kulto vietos. Pagonybės laikais čia žmonės garbino dievus, aukojo aukas, kūreno šventą ugnį. Tai Salako alkakalnis, vadinamas Kunigokalniu. Išvaizda jis beveik nesiskiria iš kitų aplinkinių kalvų.

Pilkapiai – aukšti supilti kauburiai, kuriuose buvo laidojami mirusieji. Sampilai mūsų krašte supilti iš žemių, o aplinkui apkasti grioviais. Neretai juos vadina kapčiais, kurganais. Didžiausi pilkapynai yra Salako seniūnijoje: Avinuostos, Čepeliškės (po dvi grupes), Salako, Giteniškės, Vyželių, Samaukos. Degučių seniūnijoje – Kloviškių, Subatiškių, Degučių, Galminių (net šešios grupės). Pilkapių forma ir sampilai būdingi IX – XII a. pilkapiams.

Senkapių rajone išliko dešimt. Tai Juškėnų, Liaudiškių, Lygalaukių, Maniuliškių, Eikotiškio, Riškonių, Kraštų, Kavolių, Pratkūnų, Pakerių. Dauguma jų apnyko vykdant ūkinę veiklą. Šie senieji kapai (pilkapiai, senkapiai) liudija ne tik apie gyvenviečių tinklą, bet ir atsako į kai kuriuos etninės kultūros klausimus.

Archeologiniai akmenys. Rajone yra archeologinių akmenų, kuriuose iškalta įvairių ženklų, dubenų, apie juos pasakojama daug legendų. Jie neretai siejami su pagonišku mūsų protėvių tikėjimu.

Informacija ruošiama …

Antaniškių piliakalnis (dar vadinamas Juoduoju kalnu)

Betiškių piliakalnis

Bielkaučiznos piliakalnis

Degučių piliakalnis (dar vadinamas Ažusamanių)

Golubiškių piliakalnis

Gutaučių piliakalnis (dar vadinamas Veleikių)

Jatkūniškių piliakalnis (dar vadinamas Kiaušinėliu)

Jakiškių piliakalnis

Kavolių piliakalnis (dar vadinamas Kapų Ščiuriu, Rinkuškių, Kapelių)

Kiemionių piliakalnis

Kraštų senkapis (dar vadinamas Kapelių)