APIE MŪSŲ KRAŠTO MUZIKANTUS
Zarasų krašto muziejuje atidaryta ne tik zarasiškiams, bet ir visiems šalies liaudiškos muzikos gerbėjams gerai žinomo etnografo, muzikanto Gintaro Andrijausko senovinių muzikos instrumentų ir senųjų fotografijų paroda ,,Sėlos krašto muzikantai“. Fotografijose, kurių dauguma surinkta Zarasų rajone, tačiau yra ir iš kitų Lietuvos regionų, – XX a. pradžios, tarpukario bei vėlesnių laikų Sėlos krašto liaudies muzikantai, kapelos, taip pat nuotraukos iš 1904 metų tuometiniame Peterburge išleisto katalogo, kuriame supažindinama su tuo metu gaminamų mandolinų ir armonikų įvairove.
Etnografas ir muzikantas Gintaras Andrijauskas, užsibrėžęs tikslą išsaugoti ir puoselėti senąsias liaudiško muzikavimo tradicijas, populiarinti tradicines „peterburgskas“ armonikas, griežimą jomis bei šių instrumentų gamybos tradicijas, dar 1993 metais Dusetose subūrė senuosius krašto muzikantus, grojančius tradicinėmis trieilėmis armonikomis ir kitais liaudies instrumentais, į liaudiško muzikavimo festivalį „Sėlos muzikantai“ (Pernai įvykęs jau 27-asis „Sėlos muzikantų“ festivalis, žinoma, labai pasikeitęs, palyginti su pirmuoju: festivalis tapo tarptautiniu, rengiamos ,,Mandolinos akademijos“, Baltijos mandolinininkų susibūrimai Stelmužės bažnytėlėje ir kita). O siekdamas išsaugoti garsių senųjų muzikantų, „peterburgskų“ armonikų ir kitų instrumentų gamintojų atminimą, įamžinti muzikavimo Sėlos krašte istoriją ir tradicijas, G. Andrijauskas jau prieš kelis dešimtmečius ėmęs rinkti senąsias nuotraukas. Kaip pasakoja parodos autorius, pradžią padariusi močiutės albume rasta nuotrauka su muzikantu Baliu Špuru. O tada ir ėmęs vaikščioti po namus, klausinėti. Jis sako esąs labai dėkingas visiems, kurie ne tik leidę pavartyti senus šeimos albumus, bet ir nuotraukas nusiskenuoti, taip pat papasakoję, kas jose yra, pasidaliję atsiminimais. Paroda pirmą kartą pristatyta 2007 metais per XVI „Sėlos muzikantų“ festivalį, vėliau buvo eksponuota kituose šalies miestuose ir net svečiose šalyse. Dabar eksponuojama paroda dar gausesnė. Smagu senose nuotraukose išvysti tokius šio krašto muzikavimo ir instrumentų gaminimo meistrus kaip Praną Visocką, Juozą Sipavičių, Stanislovą Berniūną, Balį Špurą ir kitus, o atidžiai pastudijavus vestuvių ar kitas nuotraukas – šį tą sužinoti ne tik apie įvairius liaudies muzikos instrumentus, bet ir apie vieno ar kito meto žmonių drabužius, netgi papročius… Beje, Gintaras sakė ir dabar tebemedžiojąs senąsias nuotraukas, bet laimikiu pasigirti negalįs, tad jei dar kas jų turi, etnografas būtų labai dėkingas už pasidalijimą.
Parodos atidarymo metu G. Andrijauskas rodė ir komentavo nuotraukas, pasakodamas apie muzikantus įterpdavo ir vieną kitą smagesnę istoriją, atsakinėjo į renginio vedėjo Vasilijaus Trusovo, Zarasų krašto muziejaus muziejininko (kultūrinių renginių koordinatoriaus), ir parodos lankytojų klausimus. Nuotraukų parodą pagyvino asmeninė muzikanto autentiškų muzikos instrumentų kolekcija. Joje, be „peterburgskos“ armonikos bei labai seno boselio, surasto Aviliuose, yra daug smuiko „giminaičių“ – ir mandolina, ir mandola, ir mandriola, ir vokiškasis valciteris… Apie visus juos muzikantas pasakojo tiesiog pasigardžiuodamas, paaiškindamas panašumus ir skirtumus. Jis dėkojo savo žmonai Birutei, Zarasų kultūros centro dailininkei, kuri rengiant parodą rūpinosi nuotraukų apipavidalinimu, kitais „techniniais darbais“. Todėl renginio vedėjo V. Trusovo teikiamą gėlių puokštę parodos autorius G. Andrijauskas be ginčų „perleido“ jos nusipelniusiai žmonai Birutei.
Parodos atidarymo renginyje grojo Zarasų kultūros centro kapela ,,Čir-vir-vyrai“, kurios vadovas yra pats parodos autorius Gintaras Andrijauskas.
Paroda veiks iki balandžio 7 dienos.
Danutė PULOKAITĖ
Vasilijaus KUKONENKOS nuotraukos.
[easy_image_gallery gallery=”120″]