Birželio 14-oji – Gedulo ir vilties diena
Zarasų krašto muziejuje birželio 14 d. (ketvirtadienį) 17 val. įvyks Gedulo ir vilties dienos paminėjimas. 1941 m. birželio 14 d. 3 val. nakties enkavedistai pradėjo masinius lietuvių areštus. Lietuviai ištisomis šeimomis buvo tremiami į Sovietų Sąjungos gilumą, Sibirą. Per savaitę iš Lietuvos išvežta 30 tūkst. Lietuvos piliečių. Iki šiol nenustatytas tikslus ištremtųjų ir žuvusiųjų pakeliui į tremtį skaičius.
Žmonės buvo tremiami krovininių traukinių vagonuose. Į lagerius 1940–1941 ir 1945–1953 m. buvo išvežta apie 150 tūkst. žmonių. Dar apie 132 tūkst. Lietuvos gyventojų buvo ištremta. Įvairiose Sibiro vietose tremtiniai buvo verčiami dirbti medkirčių, geležinkelio tiesėjų ir kt. sunkius fizinius darbus. Be to, juos vargino šaltos aplinkos sąlygos, jiems patiems teko statytis būstus. Ypač sunki padėtis buvo ištremtųjų į negyvenamas salas Lenos žiotyse, prie Laptevų jūros. Čia tremtiniai turėjo kone plikomis rankomis statydintis jurtas, žemines, barakus.
Renginio metu įvyks LGGRTC Genocido aukų muziejaus parengtos parodos „Krepšinis sovietų lageriuose ir tremtyje“ atidarymas. Parodoje supažindinama, kaip XX a. 6-ajame dešimtmetyje Komijoje, Mordovijoje, Kazachstane, Omsko ir Irkutsko srityse esančiuose sovietų lageriuose bei tremties vietose kūrėsi lietuvių krepšinio komandos. Po Sovietų Sąjungos ir Vokietijos suokalbio sovietų lageriuose atsidūrė nemažas būrys krepšinį pamilusių, gerai jį žaisti mokančių jaunuolių Ten, kur kiekviena diena reiškė žūtbūtinę kovą už išlikimą, kur kiekvienas buvo priverstas kovoti už save, reikėjo surasti tai, kas vienytų ir keltų pasididžiavimą. Tokiu vienijančiu veiksniu tapo krepšinis. Sekinami sunkaus darbo, menko maisto davinio ir kitų nepriteklių, lietuvių politiniai kaliniai ir tremtiniai nepalūžo, sugebėjo pakilti aukščiau niūrios kasdienybės, pajėgė suburti komandas ir sirgalių minias, mokėjo suteikti džiaugsmo sau ir kitiems – tikro krepšinio džiaugsmo.
Renginyje dalyvaus hum. m. dr., istorikas Algimantas Kasparavičius. 1989 m. baigė Vilniaus Pedagoginio Instituto, istorijos – pedagogikos fakultetą. 1995 m. apgynė humanitarinių mokslų daktaro laipsnį tema „1926 metų Lietuvos ir sovietų Sąjungos nepuolimo sutartis“, 1989–1992 m. dirbo Lietuvos valstybinio vaizdo ir garso archyve vyresniuoju archyvistu, 1995–2002 Vilniaus pedagoginio universiteto asistentu, vėliau – vyr. asistentu, po to – Lietuvos istorijos katedros docentu. Taip pat dirba Lietuvos Istorijos Institute.
Pagrindinės mokslinių interesų kryptys:
● XX amžiaus Lietuvos politinės raidos istorija: vidaus ir išorinis (tarptautinis) aspektai; tarptautiniai santykiai; diplomatijos istorija; parlamentarizmo ir autoritarizmo problemos; pilietinės visuomenės formavimosi aspektai.
● Lietuva II–ajame pasauliniame kare (1939–1945 m.).
Renginyje dalyvaus Zarasų ,,Ąžuolo“ gimnazijos merginų choras. Vadovė Zarasų meno mokyklos mokytoja Jūratė Stacevičiūtė.
Maloniai kviečiame dalyvauti.
Paroda veiks iki liepos 4 d.
Zarasų krašto muziejaus informacija
Algimantas Kasparavičius
Hum. m. dr., vyresnysis mokslo darbuotojas
- Gimė 1962 m. spalio 19 d. Telšiuose..)