Zarasų krašto muziejus

DAUG NUVEIKĘS GIMTAJAM KRAŠTUI IR ŽMONĖMS

Scan10002Jau dvidešimt dveji metai prabėgo nuo  Algimanto Žilėno mirties. Nebėra tarp mūsų iškilios Zarasų krašto asmenybės, bet daugelis jį pažinojusiųjų ir šiandien pagarbiai prisimena šį talentingą, darbštų, kūrybingą žmogų.  Lapkritis – mūsų krašto šviesuolio gimimo  ir mirties mėnesis. Toks jau sutapimas: gimė 1930 metų lapkričio 15 dieną Užvinčių kaime, Ignalinos rajone (buv. Zarasų apskritis), mirė 1993 metų lapkričio 25 dieną Zarasuose. Tad šiemet – A. Žilėno 85-oji gimimo sukaktis. 

Neramiais 1949 metais jis baigė Utenos pirmąją berniukų gimnaziją ir įstojo į Vytauto Didžiojo universitetą, kurį reorganizavus Algimantas studijavo Kauno politechnikos institute. Baigęs jį ir įsigijęs hidrotechninės statybos inžinieriaus kvalifikaciją, dvejus metus (1954 – 1956) dirbo Lietuvos žemės ūkio statybos projektavimo instituto „Žemprojektas” vyresniuoju inžinieriumi projektuotoju. 
1956 m. jis su šeima persikelia gyventi ir dirbti į gimtąjį kraštą, ketverius metus vadovauja Antalieptės hidroelektrinės statybai. Baigus ją 1960 metais A. Žilėnas  tampa Antalieptės, vėliau Zarasų rajono elektros tinklų viršininku ir vadovauja kolektyvui iki pat mirties (trisdešimt trejus metus). Čia bedirbdamas apsigynė technikos mokslų kandidato disertaciją, o 1973 metais  tapo mokslų daktaru.
Zarasų krašto žmonės ir šiandien su meile prisimena A. Žilėną ir jo darbus, saugo atminimą. Niekada gyvenime jis nesiskyrė su kraštotyra: Antalieptėje su žmona Danguole įsteigė kraštotyros muziejų, šeimos narių surinktus, susistemintus kraštotyros darbus įkurdino  tuometinėje vidurinėje mokykloje. Uolaus kraštotyrininko pastangomis Gipėnų kaime 1979 metais buvo įsteigtas poeto Antano Vienažindžio visuomeninis – memorialinis muziejus, išaiškintas Verslavų piliakalnis Lūžų miške (Antalieptės seniūnija), atstatyti stogastulpiai Vyželių ir Cholopovkos kaimuose, dekoratyvus kryžius Asavitų kaime, rūpintasi kalbininko Kazimiero Būgos atminimo įamžinimu: paminėtos šimtosios gimimo metinės profesoriaus gimtojoje Pažiegėje, pastatytas stogastulpis, prie kelio Dusetos-Užpaliai įrengta rodyklė, nurodanti Pažiegės kaimą. Jau nuo pat Antalieptės hidroelektrinės statybos pradžios A. Žilėnas rinko medžiagą apie šio krašto elektrifikavimą, įkūrė  visuomeninį energetikos istorijos muziejų. Kiek vėliau jis perkeltas į Tiltiškių vandens malūną. Deja, šiandien zarasiškiai ir į mūsų kraštą atvykę svečiai negali pamatyti unikalaus muziejaus – malūno pastatas privatizuotas, o  energetikos istoriją liudijantys eksponatai yra Zarasų krašto muziejaus saugyklose kol dėl ekspozicinių erdvių stygiaus nėra galimybių juos eksponuoti.
Daug jėgų ir laiko A. Žilėnas paaukojo istorijos ir kultūros paveldui mūsų rajone išsaugoti bei puoselėti: vadovavo rajono paminklų apsaugos ir kraštotyros draugijai, vėliau – Zarasų kultūros fondui. Tuomet atlikta daug reikšmingų darbų. Šis didis kultūros žmogus rūpinosi, kad būtų restauruotas Stelmužės dvaro architektūros kompleksas. 1993 metų pavasarį jo iniciatyva Sėlių aikštėje buvo pastatytas paminklas gydytojui, antropologui, tautinio atgimimo žadintojui Dominykui Bukontui. 
A. Žilėnas niekada nestokojęs idėjų, sumanymų. Kartu su elektros tinklų darbuotojais Lūžų miške tuomet  surado garsųjį dubeniuotąjį akmenį. Lietuvos mokslų akademijos archeologas, istorijos mokslų daktaras Vytautas Urbonavičius nuodugniai ištyrė ir nustatė, kad tai yra pagoniškos šventyklos reliktas. Akmuo įrašytas į archeologijos paminklų sąrašą, yra Šavašos pažintinio tako vienas iš įdomesnių objektų. Ši vieta gausiai lankoma turistų ir ekskursantų, prie jo vyksta etninei kultūrai propaguoti skirti renginiai
Mūsų žymus kraštietis buvo ir kūrybos žmogus, liaudies dainos mylėtojas, tapytojas, aistringas keliautojas, aplankęs apie 24 pasaulio šalis, daug fotografavo. Grįžęs iš egzotiškų kraštų jis noriai dalydavosi įspūdžiais. Taip gimė fotografijų parodos ,,Sustingusios akimirkos“, vėliau – ,,Gimtojo krašto vaizdai“. Gausus jo tapybos palikimas – sukūrė apie 250 paveikslų, kuriuose užfiksuoti rajono kultūros paminklai ir peizažai. 1989 metais surengta pirmoji tapybos darbų paroda Zarasuose, po metų – Vilniuje. Be to, A. Žilėnas daug rašė. 1973 metais išleido kraštotyrinius – turistinius leidinius „Zarasų kraštas”  (1975 m. išleistas naujos redakcijos), 1976 metais – „Utena”, 1985 metais – „Aplankykite Šiaurės rytų Lietuvą”, 1987 metais – „Stelmužė”, 1999 metais – „Energetikos muziejus”. Su žmona Danguole 1984 metais išleido leidinį „Zarasų rajonas“. Spaudoje yra paskelbęs per 200 straipsnių.      
A. Žilėnas aktyviai bendradarbiavo ir su valstybine televizija. Daugeliui dokumentinių filmų jam pačiam teko rašyti scenarijus. Tai apybraižos „Rasa kėlė pasagėlę”, „Grožio abėcėlė”, bendradarbiavo kuriant filmus „Kur ežerai, ežerėliai”, „Nuopuolio ratai”, „Rimties sargyboje”, „Virto ąžuolai”, „Drugelių šokis” ir kita. 
Bebaigiant pasakojimą knieti pacituoti, manau, ne visiems žinomus paties A. Žilėno žodžius, parašytus 1991 metais: ,,Nuolat jaudina klausimas, ar esame atidavę bent dalelę savosios duoklės kraštui, kuris maitina mūsų kūną ir sielą. Esu zarasietis, gimiau Salako valsčiuje. Kiek galėdamas bandžiau kuo daugiau padaryti ne tik savojo krašto energetikos vystymui, bet ir saugoti kultūros palikimą, jį populiarinti, įamžinti… Duoklės vienkartinės nebūna. Lašelis po lašelio ji atiduodama…“. 
Taigi A. Žilėnas atidavė daug savęs gimtajam kraštui, jo žmonėms ir  atgulė į amžino poilsio vietą Antalieptės kapinėse. Prie namo, kuriame gyveno A. Žilėnas, 1994 metais pastatytas stogastulpis (autorius Stasys Karanauskas). Norisi tikėti, kad žymaus kraštiečio, kultūros veikėjo, erudito nuopelnai nebus užmiršti.

Nuotraukos iš asmeninio Algimanto ir Danguolės Žilėnų šeimos archyvo

Vasilijus Trusovas, Zarasų krašto muziejaus kolekcijų saugotojas-kultūrinių renginių koordinatorius

II – V 10:00 – 18:00
VI 10:00 – 16:00

D. Bukonto g. 20 32132, Zarasai

Direktorius: Arvydas Veikšra
Įmonės kodas: 190221622