Žymus kraštietis, lietuvių išeivijos dailininkas Mikas Šileikis
Prieš 120 metų spalio 15 dieną Degučių valsčiuje, Liminėlių vienkiemyje Marijos Klimanskytės – Šileikienės ir Justino Šileikio šeimoje gimė būsimasis dailininkas Mikas Šileikis. Motinos brolis – Mykolas Klimanskis – inžinierius, buvo pirmasis Miko mokytojas, išmokęs jį skaityti, rašyti ir aritmetikos. Prieš Pirmąjį pasaulinį karą, artėjant caro karinei prievolei, tėvas sudarė sąlygas jos išvengti ir išvykti į Ameriką. Tuo metu jam buvo 20 metų. Kilęs iš Zarasų krašto, vienas pirmųjų lietuvių dailininkų Amerikoje. 1913 m., vengdamas rusų carinės karo prievolės, jis atvyko į JAV. Mokydamasis vidurinėje mokykloje, lankė Bostono, vėliau – privačią Belle Arti meno mokyklą. 1923 m. baigė Čikagos meno institutą. Iki naujųjų imigrantų bangos po Antrojo pasaulinio karo Šileikis dalyvavo Čikagos meno instituto, Indianos dailininkų ir lietuvių išeivių dailės parodose. Už savo kūrinius ne kartą laimėjo premijų ir apdovanojimų. Dalyvavo įvairių meno draugijų – Alumni Association of the School of the Art Institute, Ilinojaus dailininkų sąjungos, Hoosiers Salon of Indiana – veikloje, buvo vienas Lietuvių dailininkų sąjungos iniciatorių ir Čiurlionio galerijos Čikagoje steigėju. 1957-1962 metais vadovavo Čiurlionio galerijai, įsteigė savo vardo premijų fondą. Miką Šileikį kolegos vadino ir akademiniu tapytoju, ir lyriniu impresionistu. Dar studijuodamas Čikagos meno institute, garsėjusiame tada klasikinėmis tradicijomis, buvo pastebėtas dėstytojų ir įvertintas kaip puikus portretistas. Tačiau didžiąją jo kūrybinio palikimo dalį sudaro nuotaikingi peizažai. Saulėtos kopos, paplūdimiai, miško tankmė, parkai, gėlynai, žydintys sodai – bene labiausiai mėgstamos temos. Šileikis tapė laisvai, lengvai, jo šviesių ir skaisčių spalvų skalė turtinga, plati. Apie savo kūrybą dailininkas yra pasakęs: „ekspresionizmu ir abstrakcija nesidomėjau, svetimos įtakos manęs nepaveikė. Norėjau atvira širdimi prisidėti prie šio pasaulio grožio praturtinimo, be kurio žmogaus gyvenimas nebūtų pilnas“. Ypač dailininkas mėgo tapyti Indianos kopas. Amerikiečių parodose M.Šileikis išgarsėjo kaip unikalus „kopų tapytojas“. Pripažįstama, jog į jo tapomas kopas subtiliai įlietos ir dailininko gimtųjų Zarasų smėlynų peizažo linijos.
M. Šileikis surengė 13 personalinių parodų, dalyvavo 23 jungtinėse parodose. Dailininkas savo kūrinių neregistravo. Kiek sukūrė ir kiek pardavė – nežinojo nė pats autorius. Dailininko M. Šileikio kūrybinis palikimas grįžo į gimtinę, jo darbai ir asmeniniai daiktai eksponuojami Zarasų krašto muziejuje. Ekspozicija atidaryta 2000 m. kovo 14 d, jos vertė per 70.000 tūkstančių litų.
M. Šileikis mirė 1987 m. gruodžio 17 d., jis palaidotas šalia savo žmonos Lietuvių tautinėse kapinėse Čikagoje.
Muziejininkas Š. Pošius.
