GYVA ISTORIJOS PAMOKA – TUŠČIOJE SALĖJE
Karštą birželio 14-osios popietę Zarasų krašto muziejuje surengtas Gedulo ir vilties bei Okupacijos ir genocido dienų minėjimas. Į jį negausiai susirinkusiesiems Zarasų krašto muziejaus direktorė Ilona Vaitkevičienė priminė, kad 1940 m. buvo pradėtas vykdyti bolševikų planas inkorporuoti nepriklausomas valstybes į „broliškų valstybių“ šeimą. 1940 m. birželio 15 d. okupavus Lietuvą buvo pradėta terorizuoti ir naikinti krašto gyventojus, imtasi represijų prieš okupantų režimui priešiškus asmenis.
1941 m. birželio 14 d. buvo įvykdytas masinis gyventojų trėmimas iš Lietuvos į atšiauriausius, atokiausius TSRS regionus. Birželio 14–18 d. iš Lietuvos buvo deportuota apie 30 tūkst. žmonių, tremtinių ir suimtųjų. O per 50 metų trukusią Lietuvos okupacija netekome daugiau kaip 800 tūkst. žmonių. Tremtyje ir lageriuose žuvusiųjų atminimą minėjimo dalyviai pagerbė tylos minute.
„Vanagas ir vanagėliai“
Zarasų krašto muziejininkas (kultūrinių renginių koordinatorius) Vasilijus Trusovas pristatė Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro Okupacijų ir laisvės kovų muziejaus parengtą fotografijų parodą „Vanagas ir vanagėliai“. Ekspozicijoje – fotografijos, darytos 1947 m. liepos pradžioje Bingelių k., esančio keletas kilometrų nuo Merkinės, apylinkėse. Fotografijų autorė Gražina Pigagaitė-Vilbik, tarpukariu Merkinėje fotoateljė įsteigusio ir Dzūkijoje pagarsėjusio fotografo Luko Pigagos duktė. Tėvas ją išmokė fotografuoti, sunkiomis pokario nepriteklių sąlygomis pačiai pasidaryti ryškalą, ryškinti negatyvus ir kontaktiniu būdu spausdinti nuotraukas.
Anot fotografės, ji buvo gavusi kelias užduotis iš partizanų, kurias įvykdžiusi pelnė jų pasitikėjimą. Nuo tada Dainavos apygardos partizanai pradėjo pas ją fotografuotis. Dėl griežtos konspiracijos ji niekada neklausė, kas tie partizanai, kokios jų pavardės, pareigos, žinojusi tik Bevardžio ir Genio slapyvardžius. Tik jau gerokai vėliau sužinojusi, jog jai 1947 metų vasarą pozavo ir pats Dainavos apygardos Merkio rinktinės vadas Adolfas Vanagas, jo pavaduotojas Alfonsas Perminas-Jūrininkas ir kiti partizanai. Jie mėgdavo fotografuotis su paukščių jaunikliais. Gamtininkai nustatė, jog tai buvo paukštvanagių jaunikliai.
Tai labai retos istorinės fotografijos. Zarasiškiai ir mūsų svečiai tikrai turi puikią galimybę partizanų gyvenimo akimirkas pamatyti fotografijose Zarasų krašto muziejuje. Paroda veiks iki liepos 4 dienos.
Po Zarasų krašto žmonių tremties vietas
Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimų centro Memorialinio departamento Atminimo programų skyriaus vyresnysis istorikas Benas Navakauskas perskaitė pranešimą „1941 m. birželio 14 d.: Lietuvos gyventojai tremtyje ir lageriuose“. Altajaus kraštas, Krasnojarsko, Novosibirsko, Tomsko sritys, Jakutijos šiaurė ir kitos šiauriausios ir atokiausios, nepritaitytos gyventi arba menkai apgyvendintos vietovės. Šaltis, badas, alinantys miško kirtimo, sielių plukdymo ir kiti darbai, skurdi buitis, antisanitarinės sąlygos barakuose. Istorikas, susiradęs retų to baisaus meto fotografijų, neakivaizdžiai vedžiojo po iš Zarasų apskrities išvežtų žmonių tremties vietas. Viena šio renginio dalyvė senose nuotraukose tremtyje atpažino savo giminaitę. B. Navakauskas papasakojo ir ne apie vieną zarasiškio, kalėjusio lageriuose, likimą. Dažniausiai tai buvę pasienio policininkai. Okupantai ne tik žiauriai elgėsi su lageriuose įkalintaisiais, bet ir ilgai slėpė jų likimus nuo šeimos narių. Išaiškintas ne vienas atvejis, kada lagerių kaliniai buvo sušaudyti, o jų artimiesiems tik po kelių metų ciniškai pranešta, kad atseit mirė nuo vėžio ar kitos sunkios ligos. Ištremti žmonės kiek įmanydami stengėsi susisiekti su Lietuvoje likusiais artimaisiais, giminėmis, siuntė jiems žinutes, bet dažniausiai neturėjo paprasčiausio popieriaus laiškams rašyti. Surastas laiškelis, parašytas ant beržo tošies ir pasiekęs adresatą Lietuvoje.
Istorijos pamoka be mokinių
Tremtinys, Zarasų rajono tarybos narys Rimantas Jurevičius apgailestavo, jog retėja gretos ne tik buvusių tremtinių, bet ir besidominčiųjų skaudžia tautos praeitimi. Ir šioje tikrais faktais ir įrodymais parengtoje istorijos pamokoje nedalyvavo mokiniai, nebuvo ir jų mokytojų. R. Jurevičius pastebėjo, jog iš tiesų mokiniai tautos skaudžia praeitimi domisi. Tai parodė ir Pauliaus Širvio progimnazijoje surengtas jų susitikimas su tremtiniu, taip pat žaislų, kurias žaidė tremtinių vaikai, gamyba. Reikia tik aktyvesnės, ypač istorijos mokytojų veiklos.
Zarasų rajono savivaldybės administracijos direktorius Benjaminas Sakalauskas sakė, jog neprisimena nė vieno žaislo, su kuriuo būtų žaidęs tremtyje. Bet vaikai vasarą kepinant 40 laipsnių karščiui žaidė tinklinį, žiemą 40 laipsnių speige – ledo ritulį.
B. Sakalauskas priminė skaudžią Gaidžių šeimos tragedija ir reikšmingą garsaus advokato Vytauto Zabielos vaidmenį K. Kurakino ir kitų nusikaltėlių genocido byloje.
Perdavė sąrašus
Zarasų rajono savivaldybės delegacijai neseniai lankantys Sankt Peterburge (Rusija) Lietuvos Respublikos generalinis konsulas Dainius Numgaudis pakvietė zarasiškius į buvusią Levašovo dykynę, kur palaidota apie 50 tūkst. sovietinio režimo aukų. Dabar tai miškas. Ir ant kiekvieno medžio arba į žemę įbestos lentelės, didesnio akmens pritvirtinti žuvusiųjų atminimo ženklai su užrašytomis jų pavardėmis, gimimo ir mirties datomis. Žinoma, kad čia palaidotas ir Vitoldas Beinaravičius iš Smalvų kaimo. Zarasiečių delegacija Levašovo dykynėje pritvirtino jam skirtą atminimo lentelę.
Konsulato Sankt Peterburge darbuotojai išsiaiškino net 114 zarasiškių, kurie buvo čia sušaudyti, pavardes. Generalinis konsulas D. Numgaudis Zarasų krašto aukų sąrašą perdavė Zarasų rajono merui Nikolajui Gusevui. Gedulo ir vilties bei Okupacijos ir genocido dienų minėjimo Zarasų krašto muziejuje metu meras N. Gusevas sušaudytųjų Levašovo dykynėje Zarasų krašto žmonių pavardžių sąrašą perdavė muziejaus direktorei I. Vaitkevičienei. Tikimasi, jog bus surinkta daugiau faktų apie tragiškus mūsų krašto žmonių likimus.
Renginio dalyviams Kauno fortepijoninis trio ir Kauno valstybinio muzikinio teatro solistas Giedrius Prunckus (baritonas) atliko teatralizuotą muzikinę programą „Taip niekas tavęs nemylės“, parengtą kompozitoriaus Vidmanto Bartulio. O zarasiškiai eilinį kartą nepasinaudojo proga už dyką pasiklausyti profesionalių muzikantų ir dailininko aukšto meninio lygio koncerto.
Valdas ŠERĖNAS
Kęsto Vasilevskio nuotraukos.
[easy_image_gallery gallery=”771″]