KRAŠTIEČIO DAILININKO IR PEDAGOGO YJEGUDOS PENO TAPYBOS DARBŲ PARODA
Šiemet sukanka 160 metų, kai Zarasuose (Novoaleksandrovske) gimė žymus dailininkas ir pedagogas, pasaulinio garso dailininko Marko Šagalo mokytojas, Yjeguda Penas (1854 – 1937). Praėjusiais metais atverstas įdomus kultūros puslapis – Zarasų krašto muziejus įgyvendino projektą ,,Žydų kultūros kelias (vaizduojamieji menai):Yjeguda M. Penas ir jo garsūs mokiniai”, suorganizuota tarptautinė konferencija šia tema.
Tęsdamas kultūros paveldo pažinimo ir sklaidos idėją muziejus šiemet parašė projektą ,,Yjegudai Penui -160“ ir, gavęs dalinį Lietuvos kultūros tarybos prie Kultūros ministerijos finansavimą, atliko didelį darbą, kad į Zarasus atkeliautų Y. Peno kūrybos darbų paroda. Renginio rėmėjas taip pat yra ir Lietuvos Respublikos Seimo narys Algimantas Dumbrava.
Kraštietis žydų kilmės dailininkas gimė neturtingoje daugiavaikėje žydų amatininko šeimoje 1854 m. birželio 5 d., anksti liko našlaitis – tėvas mirė, kai berniukas buvo vos ketverių. Religinėje mokykloje prie sinagogos jis ypač susidomėjo priešimu. Jau vaikystėje jis mėgo piešti humoristinius draugų portretus už ką neretai gaudavo lupt per rankas. Nuo trylikos metų Y. Penas priverstas uždarbiauti dažytojo pagalbininku Daugpilio mieste (Latvijoje). Jau tuomet jis pradėjo piešti reklamines iškabas, iliustracijas iš knygų, buitines sceneles. 1879 m. Y. Penas įstoja į Sankt Peterburgo dailės akademiją, o baigęs ją grįžta į Daugpilį (Latvija), vėliau barono N. N. Korfo kvietimu persikelia gyventi ir kurti į barono dvarą netoli Kreicburgo (vietovė pusiaukelėje tarp Daugpilio ir Vitebsko), po to ir vėl persikelia gyventi į Sankt Peterburgą ir gauna leidimą gyventi ten nuolat.
Į Vitebską (Baltarusija) dailininkas Y. Penas atvyko vedamas svajonės įkurti privačią dailės mokyklą, kuriai leidimą palankausiai buvo gauti Vitebske. Šiame mieste prasideda dailininko aktyvus kūrybinis laikotarpis. Privati ,,.Peno piešimo ir dailės mokykla” gyvavo nuo 1892 m. iki 1918 m. Didžioji dauguma Y. Peno mokinių buvo žydai. Tuo metu 52 procentus Vitebsko gyventojų sudarė žydų tautybės žmonės. Y. Peno mokiniai savo prisiminimuose pasakoja, jog mokytojas Y. Penas buvo labai aukštos kultūros žmogus, dėmesingas, viską aiškino ramiai, niekuomet nekėlė balso, jis mėgo piešti savo mokinius (garsus jo Marką Šagalą jaunystėje vaizduojantis portretas, nutapytas 1914 m.).
Kai M. Šagalas įkūrė Vitebske aukštąją dailės mokyklą, jis pakvietė savo mokytoją Y. Peną ne tik dėstyti, bet ir būti prorektoriumi. M. Šagalo įkurta Vitebsko aukštoji dailės mokykla tapo dailininkų reformatorių – radikalų buveine, kur įsikūrė grupė ,,JUNOVIS” (Utverditeli novogo iskustva). Visa tai susiję su garsaus dailininko K. Malevičiaus atvykimu į Vitebską 1919 m. pabaigoje. Šiuos laikus menotyrininkai vadina Vitebsko renesansu, o miestą – avangardinės dailės centru. Tačiau jau 1921 m. garsios dailininkų grupės nariai išvyksta. M. Šagalo įkurta aukštoji dailės mokykla patiria daug pokyčių (nuo aukštosios iki technikumo), 1923 m. Y. Penas palieka šią mokyklą dėl nesutarimų su vadovybe ir mokyklos perkėlimo į netinkamas patalpas.
Dailininkas Y. Penas sukūrė per 800 darbų: piešinių, eskizų, etiudų, portretų. Jam ypač gerai sekėsi butiniai vaizdeliai iš žydų amatininkų gyvenimo, kurį puikiai pažino nuo vaikystės, kompoziciniai portretai. Y. Peno idealas – garsusis Rembrantas, dailininkui patiko kurti Rembranto manieroje. Vienas garsiausių dailininko pavekslų ,,Skyrybos” (1907 m.). Jis turėjo ir savo mūzą – Basią Aselrod iš Pskovo (Baltarusija), kurios portretus mėgo tapyti. Y. Penas bendravo su garsiu dailininku Ilja Repinu, kurio sodyba buvo visai šalia Vitebsko.
Y. Peno darbai buvo pristatomi parodose Sankt Peterburge, jis dalyvavo Sankt Peterburgo dailės akademijos organizuojamose parodose, 1925 m. Minske buvo eksponuojami 42 dailininko darbai. 1933 m. vyko Y. Peno kūrybinio 50-mečio paroda, kuria jis rūpinosi pats. Dailininkas namuose saugojo visus savo darbus, skurdžiame bute sienos buvo nuo grindų iki lubų nukabinėtos dailininko darbais. Juos jis norėjo dovanoti Vitebsko miestui, tačiau niekaip negalėjo rasti tinkamų tam patalpų, o bet kokių dailininkas nenorėjo. Įdomus ir tas faktas, jog dailininkas savo darbų neparduodavo, visi jie buvo saugomi jo namuose, anot jo, ,,nenorėjo prekiauti savo įkvėpimu”. Deja, kaip įtariama, būtent dėl turtingos darbų kolekcijos 83 metų Y. Penas nužudytas namuose naktį. Vėliau buvo apkaltinti giminaičiai, siekę pasipelnyti iš jo kūrybos. Dailininkas palaidotas Vitebske Starosiomensko kapinėse.
Vitebske po dailininko Y. Peno mirties buvo įkurta jo paveikslų galerija, kurioje 1939-1941 metais buvo eksponuojama per 80 dailininko darbų, tačiau po Antrojo pasaulinio karo iš evakuacijos Saratove sugrįžo tik dalis dailininko darbų, daug jų dingo, keletas darbų saugomi Baltarusijos Respublikos dailės muziejaus archyvuose. Dailininkas Yjeguda Penas išugdė pasaulinio lygio dailininkus M. Šagalą, O. Cadkiną, E. Lisickį bei daugelį kitų gerų dailininkų ir skulptorių.
Y. Peno darbų paroda reikšmingas kultūros įvykis, gera proga zarasiškiams ir miesto svečiams susipažinti su mūsų kraštiečio dailininko asmenybe ir jo kūryba, praplėsti žydų kultūros bei apskritai istorijos ir kultūros paveldo, esančio užsienyje, pažinimo galimybes. Tad visus maloniai kviečiame į Zarasų krašto muziejų, kur nuo rugpjūčio 14 d. iki rugsėjo 15 d. ir veiks paroda iš Vitebsko srities kraštotyros muziejaus (Baltarusijos Respublika) ,,Yjegudai Penui – 160: sugrįžimai“.
Informaciją parengė Zarasų krašto muziejaus kultūrinių renginių koordinatorius Vasilijus Trusovas