KRAŠTIEČIO YJEGUDOS PENO TAPYBOS PARODA
Zarasų krašto muziejuje rugpjūčio 14 d., 19 val., įvyks kraštiečio dailininko ir pedagogo Yjegudos Peno tapybos darbų parodos atidarymas. Arkadijus Gotesmanas (mušamieji), Borisas Kirzneris (smuikas) ir Vytautas Mikeliūnas (smuikas) atliks koncertinę programą ,,Teptuko frailahsas (šokis)”.
Tai – jau antroji pasaulinio garso dailininko Marko Šagalo mokytojo Y. Peno (1854 – 1937) tapybos paroda Zarasuose, atkeliavusi iš Vitebsko srities kraštotyros muziejaus (Baltarusijos Respublika), įgyvendinus Zarasų krašto muziejaus projektą ,,Žydų kultūros kelias (Lietuva – Latvija – Baltarusija)“. Projektą iš dalies finansavo Lietuvos kultūros taryba ir Zarasų rajono savivaldybė. Projekto partneriai – Lietuvos Respublikos ambasada Baltarusijos Respublikoje, Lietuvos Respublikos kultūros ministerija, Vitebsko srities kraštotyros muziejus.
Y. Penas (Jurij Moisejevič (Judel Movševič) gimė Zarasuose (Novoaleksandrovske, Kauno gubernija) neturtingoje daugiavaikėje žydo amatininko šeimoje 1854 m. gegužės 24 d. (birželio 5 d.).
Būsimasis dailininkas anksti liko našlaitis – tėvas mirė, kai berniukas buvo vos ketverių. Religinėje mokykloje prie sinagogos jis ypač susidomėjo piešimu. Jau vaikystėje mėgo piešti humoristinius draugų portretus, už ką neretai gaudavo lupt per rankas. Pirmuosius meno (tiksliau – amato) įgūdžius Y. Penas įgijo nuo trylikos metų dirbdamas dažytojo, gaminusio iškabas, pagalbininku Daugpilio mieste (Latvijoje). Tuomet jis pradėjo piešti reklamines iškabas, iliustracijas iš knygų, buitines sceneles.
Antrąja, bet jau profesionalia mokykla tapo Peterburgo dailės akademija (P. P. Čistiakovo klasė), kur jis mokėsi nuo 1881 iki 1886 metų, tobulindamas save kaip portretistą, įvaldydamas ,,peredvižnikų“ (XIX a. dailininkų realistų judėjimas) manieros tapybą. Baigęs akademiją Y. Penas sugrįžo į Novoaleksandrovską, po to norėdamas užsidirbti pinigų persikėlė į Daugpilį, kur dirbo pameistriu pas iškabų meistrą. Čia jis paskelbė, kad priima užsakymus paveikslams ir skaito paskaitas apie tapybą. Vėliau dailininkas apsigyveno Rygoje.
Nuo 1891 iki 1896 metų barono N. N. Korfo kvietimu Y. Penas gyveno ir dirbo dvare netoli Kreicburgo (dabar – Jekapilis (Latvija), vietovė pusiaukelėje tarp Daugpilio ir Vitebsko). Dvaras buvo ant Vakarinės Dvinos (Dauguvos) kranto, vienas varstas nuo Kreicburgo. Y. Penas pas baroną pragyveno keletą metų, tačiau laikė šiuos metus ne itin produktyviais savo kūrybiniame gyvenime, nes tekdavo piešti daugiausia užsakomuosius portretus ir daugeliu atvejų – iš nuotraukų. Po to dailininkas vėl persikėlė gyventi į Sankt Peterburgą ir gavo leidimą gyventi ten nuolat.
1896 m. gubernatoriaus V. A. Levašovo kvietimu Y. Penas atvažiavo į Vitebską, kuriam paskyrė 42 savo gyvenimo metus. Talentingas tapytojas ir pedagogas atsidūrė prie Vitebsko profesionalios dailininkų mokyklos ištakų. Jo privati meno studija, atidaryta 1897 m., davė pradžią meninio lavinimo sistemai mieste. Y. Peno butas, dirbtuvės ir mokykla-studija buvo pačiame Vitebsko centre, Gogolio ir Pilies gatvių sankirtoje. Jo dirbtuvėse (bute) buvo keletas kambarių, kurie atrodė kaip tikras muziejus: ant visų sienų nuo grindų iki lubų buvo iškabinti paveikslai. Dar dešimtys drobių gulėjo be rėmų tiesiog ant grindų. Mokymo laikas mokykloje-studijoje truko nuo 1 iki 6 mėnesių, bet kai kurie Y. Peno mokiniai ir toliau daugelį metų lankė jo dirbtuves, nenutraukė ryšių su mokytoju. Mokykla gyvavo, nes mokymas buvo mokamas, mokestis per mėnesį – nuo 5 iki 8 rublių (pamoka kainavo rublį). Iš neturtingųjų dailininkas pinigų neėmė, leido lankyti nemokamai. Y. Penas visada didžiavosi savo mokiniais, džiaugėsi jų sėkme ir pasiekimais, net kartais kritikuodamas ir nesutikdamas su jų pažiūromis. Ir mokiniai niekada neužmiršdavo savo mokytojo – sunkiais momentais palaikė jį ir materialiai, ir moraliai. Viename iš savo laiškų Y. Penui M. Šagalas rašė: ,,…Jūs pirmasis Vitebske. Miestas negalės Jūsų pamiršti…“.
Įvairiais laikais pas Y. Peną mokėsi М. Šagalas, L. Lisickij, О. Cadkin, I. Čašnik, О. Meščaninov, D. Jakerson, Е. Kabiščer-Jakerson, I. Malcin, L. Šulman, S. Judovin, L. Zevin, R. Idelson, Е. Мinin, А. Аchola-Valo, Z. Аzgur, L. Leitman, S. Geršov, L. Ran, I. Borovskij, P. Javič ir kiti. 1919 m. М. Šagalas pakvietė Y. Peną dėstyti tapybą Vitebsko liaudies meno mokykloje. Drauge su Y. Penu įvairiais metais čia dėstė I. Puni, S. Judovič, D. Jakerson, L. Lisickij, K. Мalevič, N. Sujetin, I. Čašnik, R. Falk ir kiti.
Reorganizavus mokyklą į praktinį meno institutą, Y. Penas, be dėstymo, vykdė prorektoriaus mokymui pareigas. Nepaisant K. Malevičiaus išpuolių, Y. Penas pelnė studentų meilę ir pagarbą. 1923 m. dailininkas, nepriėmęs meninio lavinimo ir tvarkos metodų, kuriuos piršo nauja vadovybė su M. Kerzinu priešakyje, buvo priverstas palikti šią įstaigą. Y. Penas nemetė dėstymo „formalistų“ dominavimo metu, o išėjo iš instituto, kada į valdžią atėjo, regis, artimi jam realistai. Мenininkas ir toliau vedė pamokas, padėjo visiems, kas į jį kreipėsi.
Žymią vietą Y. Peno gyvenime užėmė parodinė veikla. Pirmą kartą pristatęs savo paveikslus 1899 m., jis aktyviai ir toliau dalyvavo meno parodose Petrograde, Paryžiuje, Maskvoje, Vitebske. Nuo 1926 iki 1936 metų darbus eksponavo visose Baltarusijos menininkų jungtinėse parodose Minske. 1927 m. Y. Penas gavo brangų jo širdžiai apdovanojimą – jam buvo suteiktas ,,Nusipelniusio Vitebsko srities žydų menininko“ vardas.
Y. Peno gyvenimas ir kūryba yra ryškiausias puslapis Baltarusijos meno kultūroje bei pasaulio meno kultūros raidoje. Daugiau kaip 40 gyvenimo metų, patį šviesiausią savo kūrybos laikotarpį, Y. Penas paskyrė Baltarusijai, Vitebsko miestui. Tuomet dailininkas nutapė daugiau kaip tūkstantį meno kūrinių. Į Baltarusijos muziejaus fondą 1937 m., po dailininko mirties, gauta per 800 jo darbų. 1939 m. Vitebske atidaryta Y. Peno paveikslų galerija. Antrojo pasaulinio karo metais didelė kolekcijos dalis prarasta, o išlikę dailininko darbai ilgą laiką buvo Baltarusijos TSR Valstybiniame dailės muziejuje. 1992 m. didelė dalis Y. Peno meno kūrinių buvo sugrąžinta Vitebskui.
Dailininko kūriniai suteikia turtingos medžiagos Vitebsko gyvenimui charakterizuoti. Jo peizažai ir portretai atskleidžia miestelėnų buitį, jų charakterius, perteikia nacionalinį koloritą ir yra XIX a. pab. – ХХ a. pr. aukšto profesionalaus meno pavyzdys. Šiandien Y. Peno kūryba Vitebsko srities kraštotyros muziejuje pristatoma, pateikiant 166 dailės ir 17 grafikos darbus. Tai didžiausia šio dailininko darbų kolekcija pasaulyje. Muziejuje taip pat saugoma fotografijų ir dokumentų apie Y. Peno gyvenimą ir kūrybą rinkiniai.
Dabartinė Y. Peno darbų ekspozicija Vitebsko dailės muziejuje – tai duoklė dailininko atminimui, žavėjimasis jo kūryba ir talentu. 2013 m. Vitebsko srities vykdomasis komitetas priėmė sprendimą įkurti Vitebske Y. Peno muziejų.
Paroda veiks iki rugsėjo 28 d.
Vasilijus Trusovas, Zarasų krašto muziejaus kolekcijų saugotojas-kultūrinių renginių koordinatorius