Zarasų krašto muziejus

MINĖSIME GEDULO IR VILTIES BEI OKUPACIJOS IR GENOCIDO DIENAS

Birzelio 14 d.Zarasų krašto muziejuje birželio 14 d., sekmadienį, 14 val. vyks renginys, skirtas Gedulo ir vilties bei Okupacijos ir genocido dienoms paminėti. Renginyje bus pristatyta Genocido aukų muziejaus parengta kilnojamoji paroda „Už Uralo, žemės galo…“. Koncertuos tarptautinių konkursų laureatas Vytenis Gurstis (fleita, Lietuva, Vokietija) ir Virginija Survilaitė (pianinas, Lietuva). 

Vokietija ir Sovietų Sąjunga 1939 m. rugpjūčio 23 d. pasirašė slaptuosius protokolus (J. Ribbentroppo ir V. Molotovo paktas), pagal kuriuos buvo pasidalintos įtakos sferos Baltijos valstybėse. Lietuvos valdžia visais įmanomais politiniais būdais ir diplomatinėm priemonėm, bandė laikytis neutralumo politikos, bet Sovietų Sąjunga jau buvo parengusi klastingą Lietuvos užgrobimo planą. 

1940 m. Lietuvą įjungus į Sovietų Sąjungą tarp įvairių okupacinio režimo vykdytų represijų labiausiai krašto gyventojus palietė trėmimai. Visi trėmimai buvo  žiaurūs, vykdyti staiga ir klastingai. Netikėtai užklupti žmonės buvo jėga sugrūdami į gyvulinius vagonus ir kelias savaites vežami į tolimas atšiaurias vietas. 

Ypač žiaurumu išsiskyrė 1941 m. birželio trėmimas. Deportacija visoje Lietuvoje prasidėjo 1941 m. birželio 14 d. antrą – trečią valandą nakties. Pirmuoju trėmimu iš Lietuvos į Sovietų Sąjungos gilumą buvo išvežta apie 18 tūkst. žmonių. Formuojant ešelonus, apie 4 tūkst. vyrų buvo atskirti nuo šeimų ir išsiųsti į Krasnojarsko krašto, Komijos autonominės respublikos, Molotovo, Sverdlovsko sričių lagerius bei kalėjimus. Jų šeimos buvo išgabentos į Altajaus kraštą, Komiją, Tomsko sritį ir kitas atokias vietas. 1942 m. vasarą 2795 tremtiniai, daugiausiai moterys su mažamečiais vaikais, iš Altajaus buvo pervežti į Jakutijos šiaurę, Lenos upės deltos salas.

Pasibaigus karui pretekstas okupacinei valdžiai imtis sankcijų buvo partizaninis pasipriešinimas. 1944–1952 metais į Kazachijos, Komijos, Krasnojarsko ir Magadano lagerius buvo išvežta apie 147 tūkst. žmonių. Vėl prasidėjo masiniai Lietuvos gyventojų trėmimai. Didesni ar mažesni trėmimai vykdyti kasmet nuo 1945 iki 1952 metų, o pavieniai ir 1953-aisiais. Didžiulėje teritorijoje – nuo Komijos iki Jakutijos – specialiųjų komendantūrų priežiūroje buvo apgyvendinta apie 118 tūkst. Lietuvos žmonių, iš jų – 34 tūkst. vaikų. Išskirtini trys didieji trėmimai: 1948 m. gegužės 22–23 d. ištremta apie 44 tūkst., 1949 m. kovo 25–28 d. – apie 33,5 tūkst., 1951 m. spalio 2 d. – apie 21 tūkst. žmonių.

Trėmimais buvo siekiama pašalinti aktyviausias, sąmoningiausias   gyventojų grupes ir ištisus sluoksnius, įbauginti ir užgniaužti bet kokį pasipriešinimą okupaciniam režimui. Žmonių trėmimai ardė tradicinius šeimos ryšius, susiklosčiusius socialinius santykius, skatino asimiliaciją. Dešimtys tūkstančių žmonių netikėtai buvo išplėšti iš savo aplinkos ir pateko į mažai gyvenamas vietas, atšiaurias gamtines sąlygas. Prievarta buvo pakeistas jų gyvenimo būdas. 

Zarasų apskrityje masiniai suėmimai prasidėjo 1941 m. birželio pradžioje. Pirmosios sovietinio genocido aukos – birželio 20-osios naktį suimti policininkai J. Zajančiauskas ir P. Jučinskas. Iš viso 1941 m. iš Zarasų apskrities buvo ištremtos 124 šeimos arba 503 žmonės, iš jų – 80 miesto gyventojų. Statistiniais duomenimis, sovietinės okupacijos metu iš viso buvo ištremta apie 3000 vietinių gyventojų. 1941 m. rugpjūčio 26 d. Krakynės miške vokiečių kariai ir jų pakalikai nužudė 2 569 žydų tautybės asmenis. 1950 m. čia buvo pastatytas paminklas-obeliskas. 

Genocido aukų muziejaus parengtoje fotografijų parodoje ,,Už Uralo, žemės galo…“ pristatomos 42 fotografijos, kuriose įamžintos Lietuvos gyventojų tremties ir kalinimo vietos: tenykštės gamtos, buities ir darbo vaizdai. Tolimų, retai apgyvendintų ar negyvenamų Sovietų Sąjungos vietovių, į kurias 1941 ir 1945–1953 m. buvo išvežti trys šimtai tūkstančių tremtinių ir politinių kalinių iš Lietuvos, gamtinės sąlygos dažnai buvo neįprastos ir sunkios lietuviams. O nuo jų labai priklausė darbai, kuriuos reikėjo dirbti tremtyje ir lageriuose. Amžino įšalo žemėje, kur žemdirbyste verstis buvo neįmanoma, lietuviai tremtiniai privalėjo žvejoti; taigoje – kirsti medžius, rinkti sakus, plukdyti sielius; naudingųjų iškasenų rajonuose buvo verčiami dirbti šachtose ir kasyklose; tolimosios Tadžikijos plantacijose – rinkti medvilnę. Nepalankios klimato sąlygos – dideli šalčiai amžino įšalo žemėje ar nepakeliami karščiai Tadžikijoje, dar labiau sunkino ir taip nelengvą politinių kalinių ir tremtinių dalią. Maisto stygiaus, nuolatinių nepriteklių ir ligų kamuojamiems, sunkų fizinį darbą dirbantiems politiniams kaliniams bei tremtiniams iš Lietuvos Sovietų Sąjungos gamta buvo pragaištinga. 

Virginija Survilaitė (g. 1952 m.) 1977 m. baigė fortepijono ir vargonų specialybes Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje, prof. L. Digrio klasėje. 1984 m. su pagyrimu baigė Kijevo konservatorijos aspirantūrą. 1982 m. dalyvavo vargonininkų konkurse Kijeve, kur pelnė laureatės vardą ir premiją už geriausią J. S. Bacho kūrinių atlikimą. Vargonininkė tobulinosi tarptautiniuose meistriškumo kursuose Austrijoje, Čekijoje, Vokietijoje, Švedijoje, Šveicarijoje pas žymius Europos vargonų profesorius M. Šlechta, J. E. Köhler, G. Bovet, A. Paganel, J. Guillou. V. Survilaitė aktyviai koncertuoja Lietuvoje ir užsienyje – Čekijoje, Vokietijoje, Suomijoje, Švedijoje, Šveicarijoje, Latvijoje, Estijoje, Rusijoje, Baltarusijoje, Ukrainoje, Moldavijoje ir Kirgizijoje, dalyvauja festivaliuose, koncertų cikluose. Ji surengė virš 800 koncertų solo, su įvairiais solistais, chorais ir orkestrais. Už koncertinę veiklę V.Survilaitei buvo suteiktas Lietuvos nusipelniusios artistės garbės vardas. V. Survilaitė pirmoji atliko ir redagavo eilę lietuvių kompozitorių B. Kutavičiaus, V. Bagdono, V. Laurušo, J. Pauliko ir kt. naujų opusų. Nuo 1980 m. V. Survilaitė dėsto vargonų specialybę Lietuvos muzikos ir teatro akademijos Vargonų ir klavesino katedroje, nuo 1992 yra šios katedros docentė. Iki 2005 m. jos vargonų klasę baigė virš 20 absolventų, kurie įsijungė į koncertinį Lietuvos gyvenimą, dalyvavo ir pelnė laureatų bei diplomantų vardus tarptautiniuose konkursuose. 2001 m. V. Survilaitė vedė vargonininkų meistriškumo kursus Suomijoje; ji buvo I-ojo, II-ojo ir III-ojo tarptautinių M. K. Čiurlionio konkursų žiuri narė.

Vytenis Gurstis (g. 1989) nuo 6-erių metų pradėjo lankyti ,,Ąžuoliuko“ vaikų muzikos mokyklą, mokėsi groti fortepijonu ir išilgine fleita. 2004, remiantis Mstislavo Rostropovičiaus rekomendacija, Vyteniui paskirta fondo ,,Pagalba Lietuvos vaikams" stipendija, kurią moksleivis gavo iki studijų aukštojoje mokykloje pradžios. Šiuo metu studijuoja Londono Karališkojoje Muzikos Akademijoje pas profesorių William Bennett.

V. Gurstis aktyviai koncertuoja respublikoje ir užsienyje. Grojo Vokietijoje, Anglijoje, Norvegijoje, Šveicarijoje, JAV, Lenkijoje, Latvijoje, Ukrainoje, Baltarusijoje. Aktyviai koncertuoja Lietuvoje dalyvaudamas koncertuose, respublikiniuose ir tarptautiniuose festivaliuose, menų dienose: ,,Sekmadienio muzika“ Vilniuje ir Kaune, Nidos vasaros koncertuose , ,,Druskininkų vasaroje su M. K. Čiurlioniu“, ,,Musica sacra“, koncertuose ,,Piano.Lt“ salėje, ,,Visai šeimai“ Lietuvos nacionalinėje filharmonijoje ir Kongresų rūmuose, „Sugrįžimų“ festivalyje, Lietuvos muzikos ir teatro akademijos renginiuose. Grojo su Šv. Kristoforo kameriniu, Lietuvos kameriniu bei Valstybiniu simfoniniu orkestrais.

Vytenis Gurstis nuolat tobulinasi žymių fleitos profesorių meistriškumo kursuose: pas R. Greiss-Armin (Vokietija), B. Gisler-Haase (Austrija), R. Aitken (Kanada), M. Ziegler (Šveicarija), L. McGhee (Škotija), M. Granados (Venesuela), E. Beynon (Velsas), E. Pahud (Šveicarija); ketverius metus jam buvo skirta W. Bennett stipendija jo vasaros mokyklai Anglijoje.

2004 m. Vytenio grojimas buvo puikiai įvertintas Londono ,,MasterWorks Festival Europe“: festivalio organizatoriai jį pakvietė dalyvauti ,,MasterWorks Festival 2005“ JAV ir Didžiojoje Britanijoje, paskirdami  stipendiją. ,,MasterWorks Festival Europe 2005“ festivalyje V. Gurstis laimėjo ,,Concerto Competition“ ir su festivalio simfoniniu orkestru atliko W. A. Mozarto koncertą fleitai ir orkestrui G-dur.

2010 m. pakviečiamas dalyvauti  Londono ,,All Flutes in Kings Place“ koncerte, kur kartu su prof. W. Bennett atliko J. S. Bacho koncertą dviem smuikams d-moll (aranžuotė fleitoms W. Bennett).

2010 m. kartu su J. Rachlin, I. Golan, A. Igudesman, R. Hyung-Ki-Joo ir kt. V. Gurstis dalyvavo R. Moore vedamame UNICEF labdaros koncerte ,,Susivienykime dėl vaikų“ VAOBT, atlikdamas C. Saint-Saens ,,Žvėrių karnavalą“.                     

Zarasų krašto muziejus maloniai kviečia visus zarasiškius ir miesto svečius į renginį.

Renginys nemokamas

Zarasų krašto muziejaus kultūrinių renginių koordinatorius Vasilijus Trusovas

II – V 10:00 – 18:00
VI 10:00 – 16:00

D. Bukonto g. 20 32132, Zarasai

Direktorius: Arvydas Veikšra
Įmonės kodas: 190221622