NUTAPYTAS EŽERŲ KRAŠTAS
Zarasų krašto muziejus, prieš prasidedant Zarasų miesto šventei, atvėrė duris į tarptautinę, unikalų ežerų krašto grožį reprezentuojančią parodą, pirmą kartą įvykusią 2004 metais, o nuo 2011 metų organizuojamą kasmet.
Septintą kartą rengiamo plenero organizatorius bei dalyvis Alvydas Stauskas džiaugiasi, kad šiemet šiame ypatingame renginyje dalyvauja ne dešimt, kaip įprasta, bet net trylika dailininkų iš visų Baltijos šalių – Lietuvos, Latvijos, Estijos. Beje, ypač smagu, jog pagaliau pavyko prisivilioti kūrėjų iš Estijos, anksčiau jų vietą užimdavo baltarusiai, ukrainiečiai… A. Stauskas pripažįsta, kad atrankos procesas niekuomet nebūna lengvas. „Tenka padirbėti… Ir katalogus pavartyti, ir dailininkų tinklalapius žiūrėti…“, – sako plenero organizatorius, skubėdamas paminėti, jog šis renginys ir tinka ne visiems – ne visi nori bei sugeba tapyti gamtoje, kurioje viskas kitaip, joje viską gali sugadinti lietus, todėl daugelis dirba užsidarę dirbtuvėse.
Pasakodamas apie šiemet vykstantį Tarptautinį tapybos plenerą pavadinimu „Zarasai – ežerų kraštas 2016“ (paroda Zarasų krašto muziejuje veiks iki rugpjūčio 31 dienos) renginio organizatorius teigia, kad kasmet stengiasi surasti naujus veidus, naujus talentus. Dalyvauti Dusetų dailės galerijos kuruojamame plenere galima ne daugiau nei du kartus. „Pavyzdžiui, vienas ir šiemet atvykęs autorius jau yra dalyvavęs prieš ketverius ar penkerius metus. Visada stengiuosi, kad vis daugiau naujų žmonių susipažintų su mūsų gražiu kraštu, juk nuostabu, kai kaskart atvyksta kitų šalių menininkai… Siekiame, kad net iš tų pačių miestų būtų kuo mažiau. Štai lietuviai atvykę iš Vilniaus, Kauno, Druskininkų, Biržų, Šaulių ir, žinoma, Dusetų. Matote, kokia nepakartojamai įvairi dalyvių geografinė skalė“, – pasakoja A. Stauskas ir teigia, jog dažniausiai į plenerą atvyksta tie, kuriems gamta – pagrindinis kūrybos šaltinis. Tačiau tai nereiškia, kad dailininkų darbai vienodi. Priešingai. Anot organizatoriaus, vieni kūrėjai aplinką suvokia realistiškai, kiti – abstrakčiai ar siurrealistiškai… Visi paveikslai unikalūs, ypatingi, bet visuose juose atsiskleidžia Zarasų krašto grožis, o ypač – ežerų žavesys. „Plenero tema „Zarasai – ežerų kraštas“, todėl natūralu – daugelį įkvėpė vanduo. Be to, juk čia, Elinge, kur esame apsistoję, ir aplinka tokia… Visada matome ežerus, salas… Dailininkus įkvepia galimybė stebėti ežero virsmą – kaip jo stiklinis paviršius keičia pavidalą ryte, vakare ar lyjant lietui – kiekvienas rytas, kiekvienas vakaras visuomet kitoks“, – sako plenero dalyvis ir organizatorius. Beje, ežero motyvus ypač pamėgo menininkai, tapantys akvarele. „Anksčiau dalyvaudavo dailininkai, tapantys aliejais ant drobių, tačiau šiemet įplieskėme naujovių – pasikvietėme ir kūrėjus, įvaldžiusius kaprizingą, jautrią akvarelės techniką“, – teigia Alvydas Stauskas, džiaugdamasis, jog šis pleneras, kuriame dalyvaujantys menininkai yra itin aktyvūs bei produktyvūs, yra tarsi odė Zarasų krašto grožiui.
Tai, jog dailininkų darbai puikiai reprezentavo ežerų kraštą, įrodė ir gausus į parodos atidarymą atskubėjusių žmonių būrys. Žiūrovai negailėjo dosnių linkėjimų, sveikinimų, gėlių bei dovanų.
Zarasų krašto muziejaus direktorė Ilona Vaitkevičienė teigė esanti laiminga galėdama matyti Alvydo Stausko suburtą komandą bei visus nuostabius darbus.
„Didžiuojamės ir džiaugiamės, kad esate čia“, – sakė Zarasų rajono meras Nikolajus Gusevas, dėkodamas už šią ypatingą dovaną Zarasams. Seimo narys Algimantas Dumbrava išreiškė pasitenkinimą dėl to, jog kultūrinis Zarasų miesto gyvenimas tampa vis turtingesnis ir kraštas įkvepia vis daugiau menininkų. „Zarasų gamtos įvertinimas ir pagerbimas džiugina mūsų širdis“, – dėkojo A. Dumbrava. Padėkų bei sveikinimų taip pat negailėjo vicemeras Arnoldas Abramavičius. Pasveikinti menininkus ryžosi ir kelios parodos žiūrovės, o dailininkas Arvydas Každailis, dėkodamas už puikų renginį bei linkėdamas nesibaigiančių kūrybinių džiaugsmų, plenerą įvardijo kaip kultūros formą, vienijančią žmones.
Plenero organizatorius ir dalyvis A. Stauskas parodos atidarymo metu teigė, kad pastarosios aštuonios kūrybos dienos buvo kupinos nuostabių įspūdžių ir prisipažino, jog gaila išsiskirti su kitais, artimais tapti spėjusiais menininkais. Dailininkas dėkojo pagrindinei rėmėjai – Zarasų rajono savivaldybei bei Kultūros centro Dusetų dailės galerijos partneriui Zarasų krašto muziejui, taip pat išreiškė dėkingumą Zarasų žemės ūkio mokyklai, suteikusiai gyvenamąsias patalpas ežero pakrantėje.
Teigiamų įspūdžių, džiaugsmingų nuotaikų nestokojo ir kiti Tarptautinio tapybos plenero dalyviai, sutikę pasidalyti savo mintimis bei įžvalgomis.
Vidmantas Jažauskas (atvykęs iš Biržų) Zarasuose vykstančiame plenere dalyvavo antrą kartą. Dailininku-pedagogu save apibūdinantis vyras teigia, jog šiemet organizuotas renginys pranoko ankstesnįjį – šįkart pleneras komunikabilesnis, aktyvesnis, sportiškesnis. „Menininkams ne visada reikia vienatvės, ilgainiui ji pradeda atsibosti…“, – sakė V. Jažauskas, pasakodamas, jog jo kūryboje vyrauja pozityvi emocija, nesumeluotas jausmas, todėl užsisklendimas riboja, o spontaniškumas atveria naujas saviraiškos galimybes. Taip pat svarbus tapybiškas pasaulio matymas. Bet, anot dailininko, intensyviai motyvų ieškoti nereikia, nes visas pasaulis yra spalvotas, unikalus, o gamta – pati geriausia mokytoja. „Daugelis mūsų menininkų drovisi ir vengia paprasto peizažo, nes mano, kad menas turi būti dramatiškas, šokiruojantis, tačiau pakanka į pasaulį žvelgti su meile. Tikrasis grožis slypi paprastume“, – teigia dailininkas.
Voldemaras Barakauskas iš Šiaulių, gimtajame mieste taip pat organizuojantis tapybos plenerus, neslėpia džiugesio bei entuziazmo, užplūdusio tapus šio plenero dalyviu. Pasak menininko, visuomet yra geriausia ten, kur esi – svarbu išnaudoti ir pajausti kiekvieną gyvenimo akimirką. „Darbuose perteikiu pozityvias emocijas, ironiją, paradoksus, kartais pasitelkiu ir visuomenines aktualijas…“, – sako V. Barakauskas pripažindamas, jog jo kūriniuose atsispindi gyvenimiška patirtis. Svarbiausia, anot dailininko, mene, dailėje didesnį pasitenkinimą turi teikti ne paveikslo pabaigimas bei pristatymas parodoje, laukiant žiūrovų pripažinimo, o kūrinio tapymo procesas.
Beje, Zarasų kraštas V. Barakauskui nėra svetimas – tapytojas dažnas svečias Antazavės vaikų globos namuose, kuriuose moko vaikus dailės meno ir skatina meilę kūrybai bei kultūrai.
Bangutis Prapuolenis į plenerą „Zarasai – ežerų kraštas“ atvykęs iš Kauno. Zarasuose lankosi ne pirmą kartą ir patikina, jog turėdamas galimybę būtinai sugrįžtų į šį nuostabia gamta žavintį kraštą. Ar tapytojo nėkart neišgąsdino netikėtai pasirodantis lietus? Ne, anot dailininko, kiekviena gamtos stichija yra žavinga bei įkvėpianti, o ypač daug kūrybinės energijos suteikia spontaniški gamtos kaprizai – po ilgas valandas švietusios saulės užklupęs netikėtas stiprus lietus. „Tai, ką sukuria gamta, yra idealu“, – sako B. Prapuolenis.
Zhanna Toht – kūrėją iš Estijos sužavėjo Zarasų grožis, puikios gyvenimo sąlygos ir profesionalūs menininkai, iš kurių, pasak dailininkės, buvo įmanoma ne tik pasisemti naujų žinių bei supratimo apie meną, bet netgi kartu išbandyti naujas tapybos technikas… Moteris neslepia, jog ją sužavėjo ežerų grožis – ankstyvais rytais ji fotografuodavo saulėtekį, o paskui nuotraukose įamžintą vaizdą perteikdavo teptuku. Tapytoja prisipažįsta, kad pasitaikius galimybei ateityje norėtų sugrįžti ir vėl pasidžiaugti Zarasų krašto grožiu.
Irina Jugolainen, taip pat atvykusi iš Estijos, šypsosi sakydama, jog jai patinka ne tik Zarasų miestas bei įspūdingas kraštovaizdis, kuriame galima pasisemti įkvėpimo, bet ir Lietuvos krepšinio komanda. I. Jugolainen džiaugiasi, kad tokie renginiai kaip pleneras atitolina žmones nuo negandų, nuo politinių nesusipratimų… Pasak dailininkės, kultūra ir menas turi galią mus sujungti, suvienyti.
Eglė Lipeikaitė (iš Vilniaus) neslepia, kad yra įpratusi dirbti savarankiškai, todėl tapybos pleneruose dalyvauja nedažnai. Vis dėlto pasitaikiusi galimybė net tik nudžiugino, bet ir paskatino norėti atvykti vėl. Pleneras – puiki galimybė susipažinti su įdomiais žmonėmis ir, žinoma, realizuoti save kūryboje, kurią įtakoja gamtos spontaniškumas. Anot dailininkės, gamta plenero metu akvarelistams buvo dosni lietumi ir leido susilieti su kraštovaizdžiu, pasauliu, o tai labai pradžiugino.
Algirdas Gaižauskas – menininkas, kurio kūrybinis kelias jau ne kartą atvedė į Zarasų rajoną, teigia manantis, kad plenerai yra reikalingi, nes su menu supažindina įvairaus amžiaus bei įsitikinimų žmones. „Parodos paįvairina visų gyvenimą, o pats pleneras tai – gamta… Įamžiname ežero bangavimą, žolės šnarėjimą… Tai ir yra menas – sukurti prisiminimus“, – sakė A. Gaižauskas, teigdamas, kad bene viskas, ko menui reikia yra galimybė jį sukurti.
Madara Neikena, į Zarasus atvykusi iš Latvijos, vieną pagrindinių kūrybos įkvėpimo šaltinių įvardija ežerą ir vandenį, vis dėlto kūrėjos nuomone darbas yra svarbiau nei idėjų rezgimas mintyse. „Save laikau intuityvia menininke, tačiau dažniausiai nelaukiu, kol užplūs įkvėpimas, tiesiog imu ir darau, nes taip reikia“, – sako dailininkė.
Jolanta Abele, taip pat atkeliavusi iš Latvijos, sako, kad ją sužavėjo skirtumai tarp Lietuvos ir Latvijos kultūrų. „Kitokia spalvinė gama, kitoks suvokimas“, – sako kūrėja, džiaugdamasi galimybe dalyvauti tarptautiniame plenere, kuriame, anot dailininkės, niekas netrukdo įgyvendinti kūrybinius troškimus.
Virginijus Sutkus, kūrėjas iš Druskininkų, išreiškė džiaugsmą dėl galimybės dalyvauti plenere ir patikino, kad jam, tapytojui, visuomet ieškančiam pozityvių saviraiškos būdų, šis renginys yra puiki patirtis, leidžianti tobulėti ir kaip menininkui, ir kaip asmenybei. „Čia puiki atmosfera. Pleneras – tai ne tik tu, tavo technika ir drobė, o visas procesas – pokalbiai, muzikos klausymas, kitų pomėgių atradimas, buvimas gamtoje, aplinkos stebėjimas“, – sako V. Sutkus. Jo nuomone, papildomas džiaugsmas atveria naujas kūrybos perspektyvas. Menininkas pripažįsta, kad visada norisi kurti kitaip – taip, kaip niekas dar nedarė, ir surasti savo kelią.
Skaidra Savickas (iš Vilniaus), dalydamasis įspūdžiais apie plenerą teigia, kad kurti jame nereikia, o pakanka tik laikyti teptuką rankose ir Dievas viską padaro. Menininką sužavėjo Zarasų krašto grožis, kitų plenero dalyvių asmenybės… „Čia egzistuoja nepaprasta, neįvardijama visuma, kurioje viskas labai dera ir tinka“, – sako S. Savickas ir atskleidžia, kad pleneras teigiamai įtakojo jo kūrybinį procesą, kuriame tapytojas visuomet stengiasi suderinti racionalumą bei spontaniškumą.
Tarptautinis tapybos pleneras „Zarasai – ežerų kraštas 2016“ nustebino ir sužavėjo įvairumu bei kūrybingumu ir, žinoma, neįtikėtinomis gamtos grožio interpretacijomis bei reprezentacijomis, suteikusiomis galimybę kūrėjams pasisemti įkvėpimo, o parodos žiūrovams – iš naujo įvertinti Zarasų krašto unikalumą.
Vytautė KAZANAVIČIŪTĖ
Vitalijaus Ščerbakovo nuotraukos.