Zarasų krašto muziejus

NUTAPYTAS EŽERŲ KRAŠTAS

DSC_6950 (Medium)Za­ra­sų kraš­to mu­zie­jus, prieš pra­si­de­dant Za­ra­sų mies­to šven­tei, at­vė­rė du­ris į tarp­tau­ti­nę, uni­ka­lų eže­rų kraš­to gro­žį rep­re­zen­tuo­jan­čią pa­ro­dą, pirmą kar­tą įvy­ku­sią 2004 me­tais, o nuo 2011 me­tų or­ga­ni­zuo­ja­mą kas­met.

Sep­tin­tą kar­tą ren­gia­mo ple­ne­ro or­ga­ni­za­to­rius bei da­ly­vis Al­vy­das Staus­kas džiau­gia­si, kad šie­met šia­me ypa­tin­ga­me ren­gi­ny­je da­ly­vau­ja ne de­šimt, kaip įpras­ta, bet net try­li­ka dai­li­nin­kų iš vi­sų Bal­ti­jos ša­lių – Lie­tu­vos, Lat­vi­jos, Es­ti­jos. Be­je, ypač sma­gu, jog pa­ga­liau pa­vy­ko pri­si­vi­lio­ti kū­rė­jų iš Es­ti­jos, anks­čiau jų vie­tą už­im­da­vo bal­ta­ru­siai, uk­rai­nie­čiai… A. Staus­kas pri­pa­žįs­ta, kad at­ran­kos pro­ce­sas nie­kuo­met ne­bū­na leng­vas. „Ten­ka pa­dir­bė­ti… Ir ka­ta­lo­gus pa­var­ty­ti, ir dai­li­nin­kų tin­kla­la­pius žiū­rė­ti…“, – sa­ko ple­ne­ro or­ga­ni­za­to­rius, sku­bė­da­mas pa­mi­nė­ti, jog šis ren­gi­nys ir tin­ka ne vi­siems – ne vi­si no­ri bei su­ge­ba ta­py­ti gam­to­je, ku­rio­je vis­kas ki­taip, jo­je vis­ką ga­li su­ga­din­ti lie­tus, to­dėl dau­ge­lis dir­ba už­si­da­rę dirb­tu­vė­se.

Pa­sa­ko­da­mas apie šie­met vyks­tan­tį Tarp­tau­ti­nį ta­py­bos ple­ne­rą pa­va­di­ni­mu „Za­ra­sai – eže­rų kraš­tas 2016“ (pa­ro­da Za­ra­sų kraš­to mu­zie­ju­je veiks iki rug­pjū­čio 31 die­nos) ren­gi­nio or­ga­ni­za­to­rius tei­gia, kad kas­met sten­gia­si su­ras­ti nau­jus vei­dus, nau­jus ta­len­tus. Da­ly­vau­ti Du­se­tų dai­lės ga­le­ri­jos ku­ruo­ja­ma­me ple­ne­re ga­li­ma ne dau­giau nei du kar­tus. „Pa­vyz­džiui, vie­nas ir šie­met at­vy­kęs au­to­rius jau yra da­ly­va­vęs prieš ke­tverius ar pen­kerius me­tus. Vi­sa­da sten­giuo­si, kad vis dau­giau nau­jų žmo­nių su­si­pa­žin­tų su mū­sų gra­žiu kraš­tu, juk nuo­sta­bu, kai kas­kart at­vyks­ta ki­tų ša­lių me­ni­nin­kai… Sie­kia­me, kad net iš tų pa­čių mies­tų bū­tų kuo ma­žiau. Štai lie­tu­viai at­vy­kę iš Vil­niaus, Kau­no, Drus­ki­nin­kų, Bir­žų, Šau­lių ir, ži­no­ma, Du­se­tų. Ma­to­te, ko­kia ne­pa­kar­to­ja­mai įvai­ri da­ly­vių ge­og­ra­fi­nė ska­lė“, – pa­sa­ko­ja A. Staus­kas ir tei­gia, jog daž­niau­siai į ple­ne­rą at­vyks­ta tie, ku­riems gam­ta – pa­grin­di­nis kū­ry­bos šal­ti­nis. Ta­čiau tai ne­reiš­kia, kad dai­li­nin­kų dar­bai vie­no­di. Prie­šin­gai. Anot or­ga­ni­za­to­riaus, vie­ni kū­rė­jai ap­lin­ką su­vo­kia re­a­lis­tiš­kai, ki­ti – abst­rak­čiai ar siur­re­a­lis­tiš­kai… Vi­si pa­veiks­lai uni­ka­lūs, ypa­tin­gi, bet vi­suo­se juo­se at­si­sklei­džia Za­ra­sų kraš­to gro­žis, o ypač – eže­rų ža­ve­sys. „Ple­ne­ro te­ma „Za­ra­sai – eže­rų kraš­tas“, to­dėl na­tū­ra­lu – dau­ge­lį įkvė­pė van­duo. Be to, juk čia, Elin­ge, kur esa­me ap­si­sto­ję, ir ap­lin­ka to­kia… Vi­sa­da ma­to­me eže­rus, sa­las… Dai­li­nin­kus įkve­pia ga­li­my­bė ste­bė­ti eže­ro vir­smą – kaip jo stik­li­nis pa­vir­šius kei­čia pa­vi­da­lą ry­te, va­ka­re ar ly­jant lie­tui – kiek­vie­nas ry­tas, kiek­vie­nas va­ka­ras vi­suo­met ki­toks“, – sa­ko ple­ne­ro da­ly­vis ir or­ga­ni­za­to­rius. Be­je, eže­ro mo­ty­vus ypač pa­mė­go me­ni­nin­kai, ta­pan­tys ak­va­re­le. „Anks­čiau da­ly­vau­da­vo dai­li­nin­kai, ta­pan­tys alie­jais ant dro­bių, ta­čiau šie­met įplies­kė­me nau­jo­vių – pa­si­kvie­tė­me ir kū­rė­jus, įval­džiu­sius kap­ri­zin­gą, jaut­rią ak­va­re­lės tech­ni­ką“, – tei­gia Al­vy­das Staus­kas, džiaug­da­ma­sis, jog šis ple­ne­ras, ku­ria­me da­ly­vau­jan­tys me­ni­nin­kai yra itin ak­ty­vūs bei pro­duk­ty­vūs, yra tar­si odė Za­ra­sų kraš­to gro­žiui.

Tai, jog dai­li­nin­kų dar­bai pui­kiai rep­re­zen­ta­vo eže­rų kraš­tą, įro­dė ir gau­sus į pa­ro­dos ati­da­ry­mą at­sku­bė­ju­sių žmo­nių bū­rys. Žiū­ro­vai ne­gai­lė­jo dos­nių lin­kė­ji­mų, svei­ki­ni­mų, gė­lių bei do­va­nų.

Za­ra­sų kraš­to mu­zie­jaus di­rek­to­rė Ilo­na Vait­ke­vi­čie­nė tei­gė esan­ti lai­min­ga ga­lė­da­ma ma­ty­ti Al­vy­do Staus­ko su­bur­tą ko­man­dą bei vi­sus nuo­sta­bius dar­bus.

„Di­džiuo­ja­mės ir džiau­gia­mės, kad esa­te čia“, – sa­kė Za­ra­sų ra­jo­no me­ras Ni­ko­la­jus Gu­se­vas, dė­ko­da­mas už šią ypa­tin­gą do­va­ną Za­ra­sams. Sei­mo na­rys Al­gi­man­tas Dumb­ra­va iš­reiš­kė pa­si­ten­ki­ni­mą dėl to, jog kul­tū­ri­nis Za­ra­sų mies­to gy­ve­ni­mas tam­pa vis tur­tin­ges­nis ir kraš­tas įkve­pia vis dau­giau me­ni­nin­kų. „Za­ra­sų gam­tos įver­ti­ni­mas ir pa­ger­bi­mas džiu­gi­na mū­sų šir­dis“, – dė­ko­jo A. Dumb­ra­va. Pa­dė­kų bei svei­ki­ni­mų taip pat ne­gai­lė­jo vi­ce­me­ras Ar­nol­das Ab­ra­ma­vi­čius. Pa­svei­kin­ti me­ni­nin­kus ry­žo­si ir ke­lios pa­ro­dos žiū­ro­vės, o dai­li­nin­kas Ar­vy­das Kaž­dai­lis, dė­ko­da­mas už pui­kų ren­gi­nį bei lin­kė­da­mas ne­si­bai­gian­čių kū­ry­bi­nių džiaugs­mų, ple­ne­rą įvar­di­jo kaip kul­tū­ros for­mą, vie­ni­jan­čią žmo­nes.

Ple­ne­ro or­ga­ni­za­to­rius ir da­ly­vis A. Staus­kas pa­ro­dos ati­da­ry­mo me­tu tei­gė, kad pas­ta­ro­sios aš­tuo­nios kū­ry­bos die­nos bu­vo ku­pi­nos nuo­sta­bių įspū­džių ir pri­si­pa­ži­no, jog gai­la iš­si­skir­ti su ki­tais, ar­ti­mais tap­ti spė­ju­siais me­ni­nin­kais. Dai­li­nin­kas dė­ko­jo pa­grin­di­nei rė­mė­jai – Za­ra­sų ra­jo­no sa­vi­val­dy­bei bei Kul­tū­ros cen­tro Du­se­tų dai­lės ga­le­ri­jos part­ne­riui Za­ra­sų kraš­to mu­zie­jui, taip pat iš­reiš­kė dė­kin­gu­mą Za­ra­sų že­mės ūkio mo­kyk­lai, su­tei­ku­siai gy­ve­na­mą­sias pa­tal­pas eže­ro pa­kran­tė­je.

Tei­gia­mų įspū­džių, džiaugs­min­gų nuo­tai­kų ne­sto­ko­jo ir ki­ti Tarp­tau­ti­nio ta­py­bos ple­ne­ro da­ly­viai, su­ti­kę pa­si­da­ly­ti sa­vo min­ti­mis bei įžval­go­mis.

Vid­man­tas Ja­žaus­kas (at­vy­kęs iš Bir­žų) Za­ra­suo­se vyks­tan­čia­me ple­ne­re da­ly­va­vo an­trą kar­tą. Dai­li­nin­ku-pe­da­go­gu sa­ve api­bū­di­nan­tis vy­ras tei­gia, jog šie­met or­ga­ni­zuo­tas ren­gi­nys pra­no­ko anks­tes­nį­jį – šį­kart ple­ne­ras ko­mu­ni­ka­bi­les­nis, ak­ty­ves­nis, spor­tiš­kes­nis. „Me­ni­nin­kams ne vi­sa­da rei­kia vie­nat­vės, il­gai­niui ji pra­de­da at­si­bos­ti…“, – sa­kė V. Ja­žaus­kas, pa­sa­ko­da­mas, jog jo kū­ry­bo­je vy­rau­ja po­zi­ty­vi emo­ci­ja, ne­su­me­luo­tas jaus­mas, to­dėl už­si­sklen­di­mas ri­bo­ja, o spon­ta­niš­ku­mas at­ve­ria nau­jas sa­vi­raiš­kos ga­li­my­bes. Taip pat svar­bus ta­py­biš­kas pa­sau­lio ma­ty­mas. Bet, anot dai­li­nin­ko, in­ten­sy­viai mo­ty­vų ieš­ko­ti ne­rei­kia, nes vi­sas pa­sau­lis yra spal­vo­tas, uni­ka­lus, o gam­ta – pa­ti ge­riau­sia mo­ky­to­ja. „Dau­ge­lis mū­sų me­ni­nin­kų dro­vi­si ir ven­gia pa­pras­to pei­za­žo, nes ma­no, kad me­nas tu­ri bū­ti dra­ma­tiš­kas, šo­ki­ruo­jan­tis, ta­čiau pa­kan­ka į pa­sau­lį žvelg­ti su mei­le. Tik­ra­sis gro­žis sly­pi pa­pras­tu­me“, – tei­gia dai­li­nin­kas.

Vol­de­ma­ras Ba­ra­kaus­kas iš Šiau­lių, gim­ta­ja­me mies­te taip pat or­ga­ni­zuo­jan­tis ta­py­bos ple­ne­rus, ne­slė­pia džiu­ge­sio bei en­tu­ziaz­mo, už­plū­du­sio ta­pus šio ple­ne­ro da­ly­viu. Pa­sak me­ni­nin­ko, vi­suo­met yra ge­riau­sia ten, kur esi – svar­bu iš­nau­do­ti ir pa­jaus­ti kiek­vie­ną gy­ve­ni­mo aki­mir­ką. „Dar­buo­se per­tei­kiu po­zi­ty­vias emo­ci­jas, iro­ni­ją, pa­ra­dok­sus, kar­tais pa­si­tel­kiu ir vi­suo­me­ni­nes ak­tu­a­li­jas…“, – sa­ko V. Ba­ra­kaus­kas pri­pa­žin­da­mas, jog jo kū­ri­niuo­se at­si­spin­di gy­ve­ni­miš­ka pa­tir­tis. Svar­biau­sia, anot dai­li­nin­ko, me­ne, dai­lė­je di­des­nį pa­si­ten­ki­ni­mą tu­ri teik­ti ne pa­veiks­lo pa­bai­gi­mas bei pri­sta­ty­mas pa­ro­do­je, lau­kiant žiū­ro­vų pri­pa­ži­ni­mo, o kū­ri­nio ta­py­mo pro­ce­sas.

Be­je, Za­ra­sų kraš­tas V. Ba­ra­kaus­kui nė­ra sve­ti­mas – ta­py­to­jas daž­nas sve­čias An­ta­za­vės vai­kų glo­bos na­muo­se, ku­riuo­se mo­ko vai­kus dai­lės me­no ir ska­ti­na mei­lę kū­ry­bai bei kul­tū­rai.

Ban­gu­tis Pra­puo­le­nis į ple­ne­rą „Za­ra­sai – eže­rų kraš­tas“ at­vy­kęs iš Kau­no. Za­ra­suo­se lan­ko­si ne pir­mą kar­tą ir pa­ti­ki­na, jog tu­rė­da­mas ga­li­my­bę bū­ti­nai su­grįž­tų į šį nuo­sta­bia gam­ta ža­vin­tį kraš­tą. Ar ta­py­to­jo nė­kart ne­iš­gąs­di­no ne­ti­kė­tai pa­si­ro­dan­tis lie­tus? Ne, anot dai­li­nin­ko, kiek­vie­na gam­tos sti­chi­ja yra ža­vin­ga bei įkvė­pian­ti, o ypač daug kū­ry­bi­nės ener­gi­jos su­tei­kia spon­ta­niš­ki gam­tos kap­ri­zai – po il­gas va­lan­das švie­tu­sios sau­lės už­klu­pęs ne­ti­kė­tas stip­rus lie­tus. „Tai, ką su­ku­ria gam­ta, yra ide­a­lu“, – sa­ko B. Pra­puo­le­nis.

Zhan­na Toht – kū­rė­ją iš Es­ti­jos su­ža­vė­jo Za­ra­sų gro­žis, pui­kios gy­ve­ni­mo są­ly­gos ir pro­fe­sio­na­lūs me­ni­nin­kai, iš ku­rių, pa­sak dai­li­nin­kės, bu­vo įma­no­ma ne tik pa­si­sem­ti nau­jų ži­nių bei su­pra­ti­mo apie me­ną, bet net­gi kar­tu iš­ban­dy­ti nau­jas ta­py­bos tech­ni­kas… Mo­te­ris ne­sle­pia, jog ją su­ža­vė­jo eže­rų gro­žis – anks­ty­vais ry­tais ji fo­to­gra­fuo­da­vo sau­lė­te­kį, o pas­kui nuo­trau­ko­se įam­žin­tą vaiz­dą per­teik­da­vo tep­tu­ku. Ta­py­to­ja pri­si­pa­žįs­ta, kad pa­si­tai­kius ga­li­my­bei at­ei­ty­je no­rė­tų su­grįž­ti ir vėl pa­si­džiaug­ti Za­ra­sų kraš­to gro­žiu.

Iri­na Ju­go­lai­nen, taip pat at­vy­ku­si iš Es­ti­jos, šyp­so­si sa­ky­da­ma, jog jai pa­tin­ka ne tik Za­ra­sų mies­tas bei įspū­din­gas kraš­to­vaiz­dis, ku­ria­me ga­li­ma pa­si­sem­ti įkvė­pi­mo, bet ir Lie­tu­vos krep­ši­nio ko­man­da. I. Ju­go­lai­nen džiau­gia­si, kad to­kie ren­gi­niai kaip ple­ne­ras ati­to­li­na žmo­nes nuo ne­gan­dų, nuo po­li­ti­nių nesu­si­pra­ti­mų… Pa­sak dai­li­nin­kės, kul­tū­ra ir me­nas tu­ri ga­lią mus su­jung­ti, su­vie­ny­ti.

Eg­lė Li­pei­kai­tė (iš Vil­niaus) ne­sle­pia, kad yra įpra­tu­si dirb­ti sa­va­ran­kiš­kai, to­dėl ta­py­bos ple­ne­ruo­se da­ly­vau­ja ne­daž­nai. Vis dėl­to pa­si­tai­kiu­si ga­li­my­bė net tik nu­džiu­gi­no, bet ir pa­ska­ti­no no­rė­ti at­vyk­ti vėl. Ple­ne­ras – pui­ki ga­li­my­bė su­si­pa­žin­ti su įdo­miais žmo­nė­mis ir, ži­no­ma, re­a­li­zuo­ti sa­ve kū­ry­bo­je, ku­rią įta­ko­ja gam­tos spon­ta­niš­ku­mas. Anot dai­li­nin­kės, gam­ta ple­ne­ro me­tu ak­va­re­lis­tams bu­vo dos­ni lie­tu­mi ir lei­do su­si­lie­ti su krašto­vaizdžiu, pa­sau­liu, o tai la­bai pradžiu­gi­no.

Al­gir­das Gai­žaus­kas – me­ni­nin­kas, ku­rio kū­ry­bi­nis ke­lias jau ne kar­tą at­ve­dė į Za­ra­sų ra­jo­ną, tei­gia ma­nan­tis, kad ple­ne­rai yra rei­ka­lin­gi, nes su me­nu su­pa­žin­di­na įvai­raus am­žiaus bei įsi­ti­ki­ni­mų žmo­nes. „Pa­ro­dos pa­į­vai­ri­na vi­sų gy­ve­ni­mą, o pats ple­ne­ras tai – gam­ta… Įam­ži­na­me eže­ro ban­ga­vi­mą, žo­lės šna­rė­ji­mą… Tai ir yra me­nas – su­kur­ti pri­si­mi­ni­mus“, – sa­kė A. Gai­žaus­kas, teig­da­mas, kad be­ne vis­kas, ko me­nui rei­kia yra ga­li­my­bė jį su­kur­ti.

Ma­da­ra Nei­ke­na, į Za­ra­sus at­vy­ku­si iš Lat­vi­jos, vie­ną pa­grin­di­nių kū­ry­bos įkvė­pi­mo šal­ti­nių įvar­di­ja eže­rą ir van­de­nį, vis dėl­to kū­rė­jos nuo­mo­ne dar­bas yra svar­biau nei idė­jų rez­gi­mas min­ty­se. „Sa­ve lai­kau in­tui­ty­via me­ni­nin­ke, ta­čiau daž­niau­siai ne­lau­kiu, kol už­plūs įkvė­pi­mas, tie­siog imu ir da­rau, nes taip rei­kia“, – sa­ko dai­li­nin­kė.

Jo­lan­ta Abe­le, taip pat at­ke­lia­vu­si iš Lat­vi­jos, sa­ko, kad ją su­ža­vė­jo skir­tu­mai tarp Lie­tu­vos ir Lat­vi­jos kul­tū­rų. „Ki­to­kia spal­vi­nė ga­ma, ki­toks su­vo­ki­mas“, – sa­ko kū­rė­ja, džiaug­da­ma­si ga­li­my­be da­ly­vau­ti tarp­tau­ti­nia­me ple­ne­re, ku­ria­me, anot dai­li­nin­kės, nie­kas ne­truk­do įgy­ven­din­ti kū­ry­bi­nius troš­ki­mus.

Vir­gi­ni­jus Sut­kus, kū­rė­jas iš Drus­ki­nin­kų, iš­reiš­kė džiaugs­mą dėl ga­li­my­bės da­ly­vau­ti ple­ne­re ir pa­ti­ki­no, kad jam, ta­py­to­jui, vi­suo­met ieš­kan­čiam po­zi­ty­vių sa­vi­raiš­kos bū­dų, šis ren­gi­nys yra pui­ki pa­tir­tis, lei­džian­ti to­bu­lė­ti ir kaip me­ni­nin­kui, ir kaip as­me­ny­bei. „Čia pui­ki at­mos­fe­ra. Ple­ne­ras – tai ne tik tu, ta­vo tech­ni­ka ir dro­bė, o vi­sas pro­ce­sas – po­kal­biai, mu­zi­kos klau­sy­mas, ki­tų po­mė­gių at­ra­di­mas, bu­vi­mas gam­to­je, ap­lin­kos ste­bė­ji­mas“, – sa­ko V. Sut­kus. Jo nuo­mo­ne, pa­pil­do­mas džiaugs­mas at­ve­ria nau­jas kū­ry­bos per­spek­ty­vas. Me­ni­nin­kas pri­pa­žįs­ta, kad vi­sa­da no­ri­si kur­ti ki­taip – taip, kaip nie­kas dar ne­da­rė, ir su­ras­ti sa­vo ke­lią.

Skaid­ra Sa­vic­kas (iš Vil­niaus), da­ly­da­ma­sis įspū­džiais apie ple­ne­rą tei­gia, kad kur­ti ja­me ne­rei­kia, o pa­kan­ka tik lai­ky­ti tep­tu­ką ran­ko­se ir Die­vas vis­ką pa­da­ro. Me­ni­nin­ką su­ža­vė­jo Za­ra­sų kraš­to gro­žis, ki­tų ple­ne­ro da­ly­vių as­me­ny­bės… „Čia eg­zis­tuo­ja ne­pa­pras­ta, ne­įvar­di­ja­ma vi­su­ma, ku­rio­je vis­kas la­bai de­ra ir tin­ka“, – sa­ko S. Sa­vic­kas ir at­sklei­džia, kad ple­ne­ras tei­gia­mai įta­ko­jo jo kū­ry­bi­nį pro­ce­są, ku­ria­me ta­py­to­jas vi­suo­met sten­gia­si su­de­rin­ti ra­cio­na­lu­mą bei spon­ta­niš­ku­mą.

Tarp­tau­ti­nis ta­py­bos ple­ne­ras „Za­ra­sai – eže­rų kraš­tas 2016“ nu­ste­bi­no ir su­ža­vė­jo įvai­ru­mu bei kū­ry­bin­gu­mu ir, ži­no­ma, ne­įti­kė­ti­no­mis gam­tos gro­žio in­ter­pre­ta­ci­jo­mis bei rep­re­zen­ta­ci­jo­mis, su­tei­ku­sio­mis ga­li­my­bę kū­rė­jams pa­si­sem­ti įkvė­pi­mo, o pa­ro­dos žiū­ro­vams – iš nau­jo įver­tin­ti Za­ra­sų kraš­to uni­ka­lu­mą.

Vy­tau­tė KAZANAVIČIŪTĖ

Vitalijaus Ščerbakovo  nuo­trau­kos.

 

II – V 10:00 – 18:00
VI 10:00 – 16:00

D. Bukonto g. 20 32132, Zarasai

Direktorius: Arvydas Veikšra
Įmonės kodas: 190221622