Zarasų krašto muziejus

PLAČIOS MENININKĖS KŪRYBOS VAGOS

Zarasų krašto muziejuje kovo 30 dieną atidaryta ignalinietės dailininkės Nijolės Trinkūnienės velykinė margučių ir tapybos darbų paroda ,,Kūryba – mano dienoraštis“. Tai jos 5-oji margučių ir 12-oji tapybos personalinės parodos drauge. O koks menininkės gyvenimo ir kūrybos dienoraštis, zarasiškiai atėję į parodos atidarymą sužinojo iš pačios autorės lūpų.

Pradžia visai nemeniška…
Renginio vedėjo paklausta apie kūrybos pradžią, dailininkė netikėtai pradėjo nuo kaimo gyvenimo prozos, kai mirus tėveliui, jie, trys maži vaikai, su mama buvo priversti kabintis į gyvenimą. Graudus ir jaudinantis tas laikotarpis. Štai jai, dar paauglei, paprašius atokiau gyvenančio kaimyno, kad pakinkytų arklį (vėliau pati tą puikiai išmoko), teko išdrįsti versti pirmąjį vagos sumetimą, kuris išėjęs toli gražu ,,nemeniškas". Anot Nijolės, mama jau buvo benusivilianti jos, artojės, jėgomis, bet  negi pasiduosi – pasirodo, užsispyrusios būta, nors ir aukštaitė. Bepasakodama  pati, prisiminusi sūroką vaikystę, nuolatinius kaimiškus darbus be pabaigos, iki ašarų susigraudino. Tad ir ne vienam tąkart salėje besiklausančiąjam jaudulio gumuliukas galugerkly įstrigo… Argi viską išpasakosi? Kiek būta – reikėjo ir šienauti, ir vežimus krauti, ir su gyvuliais  tampytis.  Jau apie kokį daržų ravėjimą ar kitus smulkesnius buities darbus nė nekalbėk – jų buvo apstu.

O toliau…
Nijolė su jai būdingu humoru ir atvirumu porino zarasiškiams apie savo tolesnio gyvenimo vingius. Baigė Daugėliškio vidurinę mokyklą, 1989 m. – Vilniaus pedagoginį institutą, įgijo geografijos ir fizinio lavinimo mokytojo specialybę. Buvusi gera sportininkė – mokyklos, rajono ir net Lietuvos rinktinių narė. Bet prisipažino numaniusi, jog sportuoti visą gyvenimą negalėsianti, todėl ir rinkosi specialybę su geografija. Bet atsitik tu man – buvusi mokytoja prikalbino mokykloje padėstyti dailę, buvo pažadėtos pamokos žemiausiose klasėse. ,,Neišmaniau, kaip aiškinti, bijojau, bet pradėjau. Esu dėkinga likimui, kad beveik po dešimtmečio jis man davė naują galimybę ir atvedė ten, kur visada veržėsi širdis – prie dailės. Juk kiek save prisimenu, vis piešiu… 1998 m. baigiau Lietuvos pedagogų kvalifikacijos instituto ir Vilniaus dailės akademijos perkvalifikavimo studijas ir įgijau dailės mokytojo specialybę. Nuo 1995 m. vadovauju Ignalinos kultūros ir sporto centro Dailės studijai, dirbu dailės mokytoja", – sakė dailininkė.

…ir pasiliejo spalvos
Autorės tapybos darbuose – jai labai mieli nuostabūs gimtojo Ignalinos krašto gamtos vaizdai, jaukios sodybos, bažnyčios, istoriją menantys paveldo objektai ir, aišku, – natiurmortai.  Kiek daug šviesos sklinda iš paveikslų, kuriuose daugybė spalvingų lietuviško kaimo lauko ir darželio gėlių.

Jau toks N. Trinkūnienės būdas – eiti ir ieškoti naujų kūrybinių minčių ir idėjų. Ji kviečiama   dalyvauti įvairiuose dailininkų pleneruose, bendrose respublikinėse ir tarptautinėse parodose, konkursuose, Lietuvos dailės ugdytojų draugijos renginiuose. Į parodos atidarymą atskubėję Dusetų dailininkai Alvydas Stauskas ir Algirdas Gaižauskas neslėpė savo jausmų – džiaugėsi ir kaip tikrą kūrybos sesę apkabinę sveikino jos parodos Zarasuose proga, prisiminė, kad Nijolė dalyvavo ir tarptautiniame tapybos plenere, skirtame Zarasų 500 metų jubiliejui, „Zarasams 500“. Praėjusiais metai ir pati menininkė vadovavo Palūšėje vykusiam respublikiniam plenerui ,,Ant bangos", kuris buvo vienas iš Palūšės, mažosios Lietuvos kultūros sostinės – 2017, vasaros festivalio „Palūšės vėjai“ renginių. Beje, su šio plenero dailininkų darbais zarasiškiai ir miesto svečiai turėjo progą susipažinti šiemet visą kovo mėnesį veikusioje parodoje Zarasų krašto muziejuje.

Parodos anotacijoje N. Trinkūnienė rašo: ,,Labai myliu Ignaliną, nepaprastą jos aurą, gamtą, žmones. Gera man joje gyventi ir kurti. Atvežiau šio įstabaus žemės kampelio grožio ir kaimynams zarasiškiams. Parodoje yra plenerinio pobūdžio gamtoje tapytų ignalinietiškų peizažų. Jie nepaprasti, įkrauti geros atostogų energetikos. Mėgstu tapyti erdvę, tolstančius kelių planų vaizdus, panoramas… O ypač mano širdį atveria žydėjimas, tos iš proto besikraustančios, plyštančios spalvos… Dailininkui paroda – tai šventė, kūrybos įvertinimas, naujas įkvėpimas. Man gera dalytis su Jumis šiuo džiaugsmu“.

Velykinių margučių stebuklas
Parodos atidarymo dalyviai nepaprastai buvo sužavėti gausia N. Trinkūnienės margučių kolekcija. Kaip ne kaip, o jų net 400 marguoja parodoje! Pati jų meistrė taip pat netvėrė džiaugsmu, kad dar nebuvę jie taip įspūdingai išeksponuoti po stikliniais gaubtais. O A. Stauskas priblokštas šio grožio, sakė ir vieno margučio turbūt nesugebėtų numarginti – kantrybės pritrūktų.

Įdomu buvo klausytis Nijolės pasakojimo apie margučius, jų dažymo būdus. Velykinius kiaušinius ji margina nuo vaikystės. Pasak menininkės, yra  gimusi ir augusi Triburčių vienkiemyje, netoli Dysnos upės. Šv. Velykoms visada pririnkdavo paparčių. Kartu su mama į juos įvyniodavo kiaušinius, dar pridėdavo svogūnų lukštų ir merkdavo į anilinius dažus arba svogūnų lukštų nuovirą. Bet Nijolei visada patys gražiausi būdavę vašku marginti margučiai. ,,Jų raštai tokie paprastai įmantrūs, iškalbingi ir paslaptingi, tarsi juose užkoduota mūsų tautos senoji kultūra ir patirtis. Taigi, pradėjau kiaušinius marginti vašku, dažyti natūraliais dažais, pagamintais iš ąžuolo ir juodalksnio žievės, svogūnų lukštų. To mokau ir Dailės studiją lankančius vaikus. Viena mokinė – Samanta Golubickaitė – 2015 m. tapo Lietuvos mokinių tautodailės konkurso „Sidabro vainikėlis“ laureate. Ypač daug kiaušinių numarginau 2015 m. vasarą, dažydama juos aniliniais dažais“, – sako N. Trinkūnienė ir paprašyta paaiškina dar vieną keistą dažymo būdą – ąžuolo, juodalksnio, alksnio žieves ir karnas pasmulkinti ir užpilti minkštu (pvz., lietaus, sniego tirpsmo, balos) verdančiu vandeniu. Užpylus palaikyti kelias dienas, po to pavirinti 2-3 valandas, ataušus įdėti surūdijusį gelžgalį ar daugiau gelžgalių ir dar palaikyti kelias dienas ar savaitę. Tuomet dažas jau paruoštas.

Liko šviesu ir gera
Pažintis su dailininke N. Trinkūniene ir jos žavia kūryba visiems, tądien valandikei nustūmusiems į šalį priešvelykinės ruošos rūpesčius ir nepatingėjusiems ateitį į parodos atidarymą, paliko neišdildomą įspūdį, įliejo nemažą dozę pozityvo, kurio pripildyta autorės širdis. Autorę sveikino sesuo, draugės, atvažiavusios iš Ignalinos, menininkės kūrybos gerbėjai zarasiškiai. Nijolės paroda tądien, kai už lango vėl buvo trumpam sugrįžusi žiema su sniego sūkuriais, suteikė ypatingos šviesos ir šilumos, velykinės nuotaikos. 


Paroda veiks iki balandžio 18 d.


Vasilijus Trusovas
Vasilijaus Kukonenkos ir Kęsto Vasilevskio nuotraukos

[easy_image_gallery gallery=”469″]

II – V 10:00 – 18:00
VI 10:00 – 16:00

D. Bukonto g. 20 32132, Zarasai

Direktorius: Arvydas Veikšra
Įmonės kodas: 190221622