Dvaras, stovintis Švėkšnoje. Rūmai pastatyti 1880 metais (pastatydino Adomas Alfredas Broel- Pliateris ir pavadino žmonos garbei „Genovaite“), yra parkas. Neoklasicistinio stiliaus.
Parko tvenkinio saloje yra deivės Dianos statula (cementas; autorius V. Jakševičius), parko pakraštyje– vandens malūnas ir kiti ūkiniai pastatai.
Švėkšnos dvaras, priklausęs Žemaičių seniūnui Mikalojui Kęsgailai, minimas nuo XV a. vidurio. Dvaro žemės ribojosi su Rietavo, Pajūrio tijūnijomis, karališkąja Gardamo žeme, o vakaruose – su Prūsija. Kęsgailos Švėkšną valdė iki 1569 metų, nes tais metais vienturtė Trakųvaivados Kęsgailos duktė ištekėjo už Vitebskovaivados Jono Zavišos, kuriam, kaip žmonos kraitis, atiteko Švėkšnos dvaras.
Zavišos Švėkšną valdė iki 1624 metų. Tuo metu, XVII a. pradžioje Švėkšna sustiprinta – užtvenkti Švėkšnos ir Šalnos upeliai, padaryta pasienio tvirtove. 1624–1644 m. Švėkšną valdė Jeronimas Krišpinas Kiršenšteinas, kurio valdymo laikotarpiu dvare įkurtos popieriaus, parako ir stiklo dirbtuvės, plytinė, lentpjūvė, vilnų karšykla. 1644–1694 m. Švėkšną valdė Denhofai, 1694–1721 m.– Grotusai, 1721–1766 m. – Oginskiai. 1766 m. Švėkšnos dvarą įsigijo Livonijos grafas Vilhelmas Jonas Pliateris ir Pliaterių šeimos rankose dvaras išbuvo iki 1944 m.
1820 m. Švėkšnos valda buvo padalinta keturiems Pliaterių sūnums ir už kelių kilometrų įsikūrė Vilkėno dvaras.
Atkūrus Lietuvoje nepriklausomybę, Švėkšnos parkas ir jiems priklausę pastatai grąžinti jų palikuonei Aleksandro Platerio žmonai Laimei Felicijai Pliaterienei.
Švėkšnos dvaro saulės laikrodis
