„TRYLIKTASIS“ –ZARASIŠKIAMS SĖKMINGAS
Konkursinių parodų ciklas „Aukso vainikas“, Lietuvos nacionalinio kultūros centro sumanytas ir pradėtas 2005 metais, turi ypatingą uždavinį – išsaugoti vertingiausius tradicinės lietuvių liaudies dailės bruožus šiandienos kultūroje, paskatinti visų dailės šakų kūrėjus ieškoti įkvėpimo senosiose tradicijose, savaip jas interpretuoti ir kurti.
Džiugu, kad mūsų mažytėje šalelėje kūrėjų nestinga – kasmet „Aukso vainiko“ parodose gausius savo kūrinių rinkinius pristato apie 500 liaudies meno kūrėjų. Jų darbų konkursai-parodos iš pradžių rengiami rajonuose, vėliau – regionuose, ir tik geriausi iš geriausiųjų vėliau varžosi respublikiniame ture, o nugalėtojai vainikuojami „Aukso vainiku“ – tai tautodailininkų aukščiausio įvertinimo ženklas. Smagu, kad praėjusiais metais Geriausio taikomosios liaudies dailės meistro vardą pelnė ir „Aukso vainiku“ buvo vainikuota tautinių kostiumų audėja zarasiškė Rima Vitaitė.
Po 9-erių metų – vėl Zarasuose
Šiais metais vyksta jau 13-tasis respublikinis „Aukso vainiko“ konkursas. Po 9-erių metų pertraukos Utenos regiono konkursinė meno paroda vėl buvo surengta Zarasuose. Jos organizatoriai – Zarasų krašto muziejus, Vilniaus krašto tautodailininkų-meno kūrėjų ir Lietuvos tautodailininkų sąjungos Vilniaus bendrijos. Net 86 liaudies menininkai iš Molėtų, Utenos, Ignalinos, Zarasų rajonų bei Visagino miesto pristatė geriausias savo darbų kolekcijas iš medžio, metalo, keramikos, taip pat audinių, mezginių, karpinių, tapytų paveikslų bei kitų vaizduojamosios ir taikomosios dailės kūrinių (šiemet regiono konkursui-parodai darbų nepateikė kryždirbiai). Darbų būta tiek daug, kad Zarasų krašto muziejaus parodų salėje jie niekaip netilpo, tad vaizduojamosios dailės kūriniai buvo eksponuojami Zarasų kultūros centre. Visą mėnesį juos noriai apžiūrinėjo zarasiškiai. Žavėjosi tapytais ar siuvinėtais paveikslais, ažūriniais karpiniais, dailiomis riešinėmis, pirštinėmis, įmantriais sodais, medžio drožiniais, audiniais ir daugybe kitų puikių darbų. Ir didžiavosi, kad tarp parodos dalyvių – tiek daug Zarasų krašto liaudies kūrėjų: audėjos Adelė Tumėnienė, Ona Medinienė, Birutė Andrijauskienė, Rima Vitaitė, mezgėjos ir siuvinėtojos Jolita Kazulėnienė ir Nelia Valentanavičienė, vilnos vėlėja ir tapytoja Daiva Stasiškienė, margučių meistrė Virginija Kazancevienė, šiaudinių sodų pynėja Zofija Maculevičienė, dailių drožinių meistras Olegas Ribikauskas, medžio skulptorius Pranas Savickas, tapybos darbus pristačiusios Ona Šukštulienė ir Angelė Braknienė, skiautinius – Gražina Zolotuchina, popieriaus karpinius – Vilija Visockienė, kalvystės darbus – Renatas Žiliukas… Visas margaspalvis kūrybingų, darbščių senųjų amatų papročius tęsiančių menininkų vainikas!
Jei paprastam žiūrovui buvo tiesiog labai gražu ir smagu apžiūrinėti darbus, tai konkurso darbų vertinimo komisijai teko rimtai paplušėti. Komisiją sudarė Lietuvos nacionalinio kultūros centro Tautodailės poskyrio vadovė dr. Teresė Jurkuvienė ir šio poskyrio vyriausioji specialistė Darija Čiuželytė, Zarasų kultūros centro etnografė Rima Vitaitė, Zarasų krašto muziejaus direktorė Ilona Vaitkevičienė bei muziejininkas (kultūrinių renginių koordinatorius) Vasilijus Trusovas. Ne vienas iš jų vėliau prasitars, kad išrinkti regioninio konkurso pirmųjų vietų laimėtojus, kurie atstovaus regionui respublikinėje parodoje, buvę išties nelengva.
Ne be „debesėlių“
Ir atėjo diena, kai į Zarasų krašto muziejų sugužėjo parodos dalyviai – liaudies meistrai iš Visagino, Utenos, Molėtų, Ignalinos kraštų, kas be ko, ir zarasiškiai. Smagiai susitikę šnekučiavosi seni pažįstami, pažindinosi nauji, aikčiodami apžiūrinėjo vieni kitų darbus, gyrė, stebėjosi, domėjosi. Buvo matyti, kad komisijos verdiktas, ko gero, nėra svarbesnis už mielą pasibuvimą bendraminčių būryje. Jei kas ir kliuvo, tai begalinis salės ankštumas suplūdus didesniam būriui žmonių – prie darbų nei prieisi, nei pasižiūrėsi. Nors renginį vedęs muziejininkas V. Trusovas guodė, jog „gerai draugo petį jausti“, bet grumdytis alkūnėmis nebuvę smagu, tad kai kurie parodos dalyviai į salę nė nebandė kišti nosies, o ramiai šnekučiavosi vestibiulyje, žinoma, negirdėdami nei sveikinimų, nei gražiai kanklėmis grojančio ar sutartines giedančio jaunimo su savo vadove etnografe Diana Skvarčinskaite. Galbūt ateityje reikėtų tiek regiono „Aukso vainiko“, tiek kurio kito svarbesnio konkurso bent apdovanojimus rengti didesnėje salėje. Žmonės turėtų būti pagerbiami tinkamai.
Ir dar… Utenos regiono „Aukso vainiko“ parodoje dalyvavo per 80 liaudies menininkų, juos iš Visagino, Utenos, Ignalinos, Molėtų atlydėjo kultūros darbuotojų, savivaldybių atstovų delegacijos, tačiau pasveikinti tokio būrio pagarbos vertų menininkų ir juos atlydėjusių, taip pat iš Vilniaus atvykusių svečių nerado laiko nė vienas Zarasų rajono savivaldybės vadovas ar atstovas… Patikėkite, dėl to net eiliniams zarasiškiams tapo nejauku…
Tarp geriausiųjų – ir zarasiškiai
Utenos regiono „Aukso vainiko“ baigiamajame renginyje dalyvavusi Vilniaus krašto tautodailininkų-meno kūrėjų ir Lietuvos tautodailininkų sąjungos Vilniaus bendrijų pirmininkė Ramutė Kraujalienė pasidžiaugė, kad paroda savo dirbinių grožiu, atlikimo technikomis, prasmingumu gerokai žengtelėjo į priekį ir linkėdama kūrybinės sėkmės ragino ir toliau „tobulinti tai, ką Dievulis suteikė“.
Pirma miela akimirka – įteikiamas Lietuvos tautodailininkų sąjungos nario pažymėjimas nuostabių margučių meistrei zarasiškei Virginijai Kazancevienei. Už tautinio paveldo produktų propagavimą vardiniai Žemės ūkio ministerijos prizai įteikiami uteniškei Daivai Seibutienei ir ignalinietei Marijonai Lukaševičienei, visaginietei Violetai Abarienei, molėtiškėms Ramutei Žiagū- nienei ir Janinai Čekelienei. Gražiai padėkota ir renginio organizatoriams bei partneriams – Zarasų krašto muziejui ir Zarasų kultūros centrui. Padėkos dovana buvo parengta ir Zarasų rajono savivaldybės administracijai, tik, kaip jau minėta, nebuvo kam jos įteikti…
Ir štai atėjo laukiamiausia valandėlė – konkursinių darbų įvertinimas, prizininkų ir nugalėtojų paskelbimas.
Pradėta nuo trečių, antrų vietų. Vaizduojamosios dailės srityje trečią vietą pelnė uteniškė Genovaitė Adiklienė, antrą – taip pat uteniškė Regina Eidžiulienė. Taikomosios dailės srityje trečiosios vietos paskirtos zarasiškei margučių meistrei Virginijai Kazancevienei ir uteniškei sodų pynėjai Zitai Indriūnienei, abi antrosios vietos atiteko zarasiškėms audėjoms Onai Medinienei ir Birutei Andrijauskienei.
O pirmąją vietą Utenos regiono „Aukso vainiko“ konkurse vaizduojamosios dailės srityje iškovojo uteniškė grafikė Odeta BRAŽĖNIENĖ ir – kaip nedžiūgauti! – zarasiškė audėja Adelė TUMĖNIENĖ. Dera prisiminti, kad A. Tumėnienė už savo audinius jau buvo karūnuota „Aukso vainiku“ 2009 metais. Kas žino, gal šiųmečiame respublikiniame konkurse liaudies tradicijas puoselėjančios audėjos galvą papuoš dar viena karūna, bylojanti apie aukštą audėjos meistriškumą, kūrybingumą, darbštumą.
Tryliktoji respublikinė konkurso „Aukso vainikas“ darbų paroda rengiama Rokiškyje, o 2018 metų sausio 6-ąją jau sužinosime ir 2017 metų geriausių liaudies dailės meistrų vardus.
Danutė PULOKAITĖ
Vasilijaus Kukonenkos nuotraukos.