VIENAS IŠ PILOTINIŲ PROJEKTŲ, SKIRTŲ KULTŪROS KELIŲ KŪRIMUI IR KULTŪRINIO TURIZMO PLĖTRAI BUS ĮGYVENDINAMAS ZARASUOSE
Šiais metais Lietuvos Respublikos kultūros ministerija paskelbė konkursą Kultūros kelių ir kultūrinį turizmą skatinantiems projektams. Tik devyniems projektams pavyko gauti finansavimą. Vienas iš jų – ,,Žydų kultūros kelias (vaizduojamieji menai): Ijeguda M. Penas ir jo garsūs mokiniai” šį rudenį bus įgyvendinamas mūsų krašte kartu su partneriais iš Vilniaus dailės akademijos UNESCO kultūros vadybos katedros, Marko Rotko meno centro (Daugpilis, Latvija) ir Vitebsko krašto muziejaus (Baltarusija).
Susipažinkime su nepagrįstai pamiršto kraštiečio žydų kilmės dailininko Yjegudo Peno (1854 – 1937), gimusio neturtingoje daugiavaikėje žydų amatininko šeimoje 1854 m. birželio 5 d. Zarasuose (anuomet Novoaleksandrovske, Kauno gubernijoje), asmenybe.
Dailininkas Yjeguda (kiti vardo variantai – Judelis, Jurijus) Penas pirmiausia garsus kaip pirmasis pasaulinio garso dailininko Marko Šagalo mokytojas, tačiau ir pats dailininkas puikus menininkas, įkūręs Vitebske (Baltarusija) dailės mokyklą bei išugdęs visą eilę garsių dailininkų.
Yjeguda Penas anksti liko našlaitis, tėvas mirė, kai berniukas buvo vos ketverių. Religinėje mokykloje prie sinagogos jis ypač susidomėjo priešimu. Jau vaikystėje jis mėgo piešti humoristinius draugų portretus už ką neretai gaudavo lupt per rankas. Nuo trylikos metų Y.Penas priverstas uždarbiauti dažytojo pagalbininku Daugpilio mieste (Latvijoje). Jau tuomet jis pradėjo piešti reklamines iškabas, iliustracijas iš knygų, buitines scėneles. 1879 m. Y. Penas įstoja į Sankt Peterburgo dailės akademiją. Po Sankt Peterburgo akademijos baigimo grįžta į Daugpilį (Latvija), vėliau, barono N.N. Korfo kvietimu, persikelia gyventi ir kurti į barono dvarą netoli Kreicburgo (vietovė pusiakelėje tarp Daugpilio ir Vitebsko), vėliau ir vėl persikelia gyventi į Sankt Peterburgą ir gauna leidimą gyventi ten nuolat. Į Vitebską (Baltarusija) dailininkas Y.Penas atvyko vedamas svajonės įkurti privačią dailės mokyklą, kuriai leidimą palankausiai buvo gauti Vitebske. Šiame mieste prasideda dailininko aktyvus kūrybinis laikotarpis. Privati ,,.Peno piešimo ir dailės mokykla” gyvavo nuo 1892 m. iki 1918 m. Didžioji dauguma Y. Peno mokinių buvo žydai. Tuo metu 52 proc. Vitebsko gyventojų sudarė žydų tautybės žmonės. Y. Peno mokiniai savo prisiminimuose pasakoja, jog mokytojas Y.Penas buvo labai aukštos kultūros žmogus, dėmesingas, viską aiškino ramiai, niekuomet nekėlė balso, jis mėgo piešti savo mokinius, garsus jo Marką Šagalą jaunystėje vaizduojantis portretas, nutapytas 1914 m. Kai Markas Šagalas įkūrė Vitebske aukštąją dailės mokyklą, jis pakvietė savo mokytoją Y. Peną ne tik dėstyti, bet ir būti prorektoriumi. Marko Šagalo įkurta Vitebsko aukštoji dailės mokykla tapo dailininkų reformatorių – radikalų buveine, kur įsikūrė grupė ,,JUNOVIS” (Utverditeli novogo iskustva). Visa tai susiję su garsaus dailininko K.Malevičiaus atvykimu į Vitebską 1919 m. pabaigoje. Šiuos laikus menotyrininkai vadina Vitebsko renesansu. Vitebskas vadinamas avangardinės dailės centru. Tačiau jau 1921 m. garsios dailininkų grupės nariai išvyksta. M.Šagalo įkurta aukštoji dailės mokykla patiria visą eilę pokyčių (nuo aukštosios iki technikumo), 1923 m. Y.Penas palieka šią mokyklą dėl nesutarimų su vadovybe ir mokyklos prekėlimo į netinkamas patalpas.
Dailininkas Ijeguda Penas sukūrė per 800 darbų: piešinių, eskizų, etiudų, portretų. Jam ypač gerai sekėsi butiniai vaizdeliai iš žydų amatininkų gyvenimo, kurį puikiai pažino nuo vaikystės, kompoziciniai portretai. Y.Peno idealas – garsusis Rembrantas, dailininkui patiko kurti Rembranto manieroje. Vienas garsiausių dailininko pavekslų ,,Skyrybos” (1907 m.). Jis turėjo ir savo mūzą – Basią Aselrod iš Pskovo (Baltarusija), kurios portretus mėgo tapyti. Y.Penas bendravo su garsiu dailininku Ilja Repinu, kurio sodyba buvo visai šalia Vitebsko. Y. Peno darbai buvo pristatomi parodose Sankt Peterburge, jis dalyvavo Sankt Peterburgo dailės akademijos organizuojamose parodose, 1925 m. Minske buvo eksponuojami 42 dailininko darbai. 1933 m. vyko Y. Peno kūrybinio 50-mečio paroda, kuria jis rūpinosi pats. Dailininkas namuose saugojo visus savo darbus, skurdžiame bute sienos buvo nuo grindų iki lubų nukabinėtos dailininko darbais. Juos jis norėjo dovanoti Vitebsko miestui, tačiau niekaip negalėjo rasti tinkamų tam patalpų, o bet kokių dailininkas nenorėjo. Įdomus ir tas faktas, jog dailininkas savo darbų neparduodavo, visi jie buvo saugomi jo namuose, anot jo ,,nenorėjo prekiauti savo įkvėpimu”. Deja, kaip įtariama, būtent dėl turtingos dailininko darbų kolekcijos, 83 metų Y.Peną nužudo namuose naktį. Vėliau buvo apkaltinti giminaičiai, siekę pasipelnyti iš dailininko kūrybos. Penas palaidotas Vitebske Starosiomensko kapinėse.
Vitebske po dailininko Y.Peno mirties buvo įkurta jo paveikslų galerija, kurioje 1939-1941 metais buvo eksponuojama per 80 dailininko darbų, tačiau po II pasaulinio karo iš evakuacijos Saratove sugrįžo tik dalis dailininko darbų, daugelis darbų dingo, keletas darbų saugomi Baltarusijos Respublikos dailės muziejaus archyvuose. Dailininkas Yjeguda Penas išugdė pasaulinio lygio dailininkus M.Šagalą, O. Cadkiną, E. Lisickį bei visą eilę gerų dailininkų ir skulptorių.
Tikime, jog naujas projektas sudarys palankias sąlygas susipažinti su mūsų kraštiečio dailininko Y.Peno asmenybe ir jo kūryba, taip pat atskleisti galimybes plėtoti Žydų kultūros kelią mūsų regione. Sekite projektinę informaciją Zarasų krašto muziejaus svetainėje www.zarasumuziejus.lt nuo š.m. rugsėjo 16 d.