Zarasų krašto muziejus

ZARASŲ KRAŠTO MUZIEJUJE – VELYKINĖ VERBŲ IR MARGUČIŲ PARODA

WG160714_419Zarasų krašto muziejuje balandžio 5 d. – gegužės 3 d. veikia vilniškių tautodailininkės Agatos Granickos verbų ir Ilmos Kužiulytės margučių velykinė paroda. A. Granicka žinoma kaip sertifikuotų tautinio paveldo produktų tradicinė amatininkė, senojo pynimo amato puoselėtoja, viena iš jaunosios kartos tautodailininkių. 2008 m. įstojo į Lietuvos tautodailininkų sąjungą. Septintos kartos vilnietė pynėja riša verbas jau daugiau kaip trisdešimt metų, nuo pat vaikystės.  

 Šio amato Agata išmoko iš savo močiutės ir mamos. Tautodailininkė kiekvienais metais rengia savo sukurtų verbų parodas ne tik Lietuvos, bet ir daugelyje Lenkijos ir Vokietijos miestų, kur verbos sulaukia ypač daug dėmesio ir pripažinimo. „Stengiamės puoselėti tradiciją, išlaikyti senąsias formas. Verbas rišame taip, kaip tai buvo daroma senais laikais“, – pabrėžia Agata.

Ant maždaug pusmetrio ilgio lazdynų koto komponuotos Vilniaus verbos – margaraštės, susidedančios iš savitai derinamų augalų, žiedelių, nudažytų nendrelių, viršūnėje įrištu smilgų kuokštu. „Kiekvienas pynėjas turi savo braižą, stilių, charakterį. Net jei mudvi su mama darome tokias pat verbas, jos išeina skirtingos“, – neslėpė A. Granicka. Tautodailininkė bandė savęs ieškoti ir kitose srityse, tačiau suprato, kad jai maloniausia pinti verbas. „Kai pavargusi po darbo grįždavau namo, puldavau rišti verbas. Pajutau, kad mane šis procesas ramina. Tada pagalvojau: kodėl turiu ieškoti ko nors kito, imtis to, kas nelabai traukia?“, – dalijasi patirtimi moteris.

A. Granicka rengia edukacinius užsiėmimus, seminarus norintiesiems pažinti ir išmokti rišti verbas, perduoda Vilniaus krašto tradicijas, papročius: prikelia iš užmaršties verbų pynimo amatą.  

Ar verbų tradicija bėgant laikui neišnyks? Agata pasakoja, kad seniau Kriaučiūnų kaimu vadintoje jos gimtojoje vietovėje, priklausančioje Vilniaus miestui, buvo devyniolika namų. „Anuomet kiekviename jų galėjai sutikti pynėją, gal net dvi ar tris. O dabar visoje apylinkėje beliko trys pynėjos“, – apgailestauja meistrė. Abi tautodailininkės aštuoniolikmetės dukros perėmė sukauptą verbų rišimo patirtį, tačiau šio amato Klaudina ir Karolina greičiausiai nesiims – jaunimui tai per daug varginantis darbas.

Pinti verbas – unikali lietuviška tradicija. Niekur kitur tokių grožybių nekuriama. „Tenka daug keliauti po pasaulį. Daugelis stebisi, nežino, kad verbas piname rankomis iš vasarą užaugintų, sudžiovintų, kruopščiai surūšiuotų žolelių. Vieni paprašo sėklų, nes nori užsiauginti tokią pat verbą, kiti klausia, kiek reikia laistyti, kad neišdžiūtų“, – juokiasi Agata. 

Agatos manymu, kiekvienas turėtų sukurti savo verbą, pamatyti, kaip jos atsiranda. „Nuolat bėgame, skubame. Tačiau kartais reikia stabtelėti. Pradėjęs dėlioti žoleles, užuodęs jų kvapą, pamiršti visus rūpesčius. Pajunti, kaip gyvenimas keičiasi į gera. Malonus jausmas. Linkėčiau visiems einant į bažnyčią neštis savo verbą – tai tikrai įmanoma“, – tikina A. Granicka. 

Kita parodos autorė Ilma Kužiulytė gyvena Vilniuje. 1989–1996 m. mokėsi Vilniaus pedagoginiame universitete ir įgijo biologijos mokytojos specialybę. 2000–2002 m. besimokydama Vilniaus Gedimino technikos universitete įgijo profesijos edukologijos specialybės magistro laipsnį. 

„Su lietuvių liaudies menu mane dar vaikystėje supažindino močiutė (gyveno Rokiškio rajone, Barkiškio kaime). Ji ne tik parodė gamtos grožį, bet ir supažindino su liaudies menu: rodė savo austas staltieses, lovų apklotus, siuvinėtus darbelius; daug aiškino apie skrynias, kuparus, namų puošybą… Ji taip pat išmokė dažyti ir marginti vašku kiaušinius, pasakojo apie dažymo būdus, spalvas, raštus“, – sako margučių meistrė.

Mokykliniais metais per dailės pamokas Ilma plačiau susipažino su lietuvių liaudies menu: trobesiais ir jų puošyba, kryžiais ir koplytstulpiais, tautiniais drabužiais, margučiais, skryniomis… Jau tuomet  parengė metodinį darbelį „Lietuvių liaudies skrynių raštai ir spalvos“.

Skutinėti kiaušinius I. Kužiulytė pradėjo prieš 10 metų. Apie šį liaudies meną nemažai informacijos ji rado knygose, internete, tačiau daugiausia naudingų patarimų gavo iš tautodailininkės Nijolės Jurėnienės. Intensyviau margučius skutinėti pradėjo prieš 7 metus. Per metus vidutiniškai priskutinėja apie 200 margučių. Meistrė eksperimentuoja su dažais, stengiasi išgauti kuo autentiškesnes spalvas. Šiuo metu domisi pagoniškų margučių raštais.

Tad parodoje yra galimybė pasigrožėti puikiomis įvairaus dydžio, formų ir spalvų verbomis ir skutinėtais margučiais. Laukiame Jūsų antradieniais – penktadieniais nuo 9 val. iki 18 val., šeštadieniais – nuo 10 val. iki 17 val.

Vasilijus Trusovas, Zarasų krašto muziejaus muziejininkas (kultūrinių renginių koordinatorius)
Nuotraukos iš asmeninių parodos autorių archyvų

II – V 9:00 – 18:00
VI 10:00 – 17:00

D. Bukonto g. 20 32132, Zarasai

Direktorė: Danutė Karlienė
Įmonės kodas: 190221622