Amatų centre Antazavės dvare surengtas Aušros Talačkienės tekstilės parodos uždarymas ir susitikimas su darbų autore.
Kaip rašoma parodos anotacijoje, kūrėją rankdarbiai lydi nuo vaikystės. Išbandyta ne viena jų rūšis, bet mezgimas, nėrimas, vilnos vėlimas teikia daugiausia atgaivos širdžiai. Kodėl? Tai – šeimos moterų (iš mamos pusės) palikimas, tradicijos. Parodos autorė sako, kad įkvėpimas ateina tarsi savaime iš gyvenimiškų dalykų: stebint medžių šakas, kerpes, samanas, liečiant močiutės austas lovatieses ar nėrinius. Įkvėpimą lydi virsmas, kuris ir sužadina naujus pojūčius. Tuomet ir ateina laikas kūrybai…
Aušros Talačkienės paroda lankytojus stebino dirbinių įvairove – tai ir tradicinės iš lino nertos kepuraitės, užuolaidėlės, interjero akcentai, sukėlę sentimentus, primenantys jaukius močiučių namus, ir šalia – šiuolaikiškiems interjerams tinkami originalūs nerti laikrodžiai, iš vilnos veltos puošmenos, lempų gaubtai, „sapnų gaudyklės“ ir kita. Ir visa tai sukurta itin kruopščiai, įdedant daug meilės ir išmonės.
Uždarant parodą skambėjusi Airingos Šapalaitės atliekama muzika pakvietė nurimti, susimąstyti, išgirsti…
Susirinkę į parodos uždarymą draugai, kaimynai, pažįstami žavėjosi Aušros kūrybiškumu ir linkėjo nepritrūkti naujų kūrybinių idėjų.
Zarasų krašto muziejaus informacija
