Dvaras Zarasų rajone, Didžiadvario kaime šalia Dusetų.
XV a. pabaigoje Didžiadvaryje iškilo Užpalių Radvilų valdos. Vėliau iš dvaro išaugo Dusetų miestelis. Vietovė ir dvaras pirmąkart paminėti 1530 m. ir priklausė Radviloms. 1580 m. atiteko Motiejui Rudaminai, o 1636 m. Didžiadvaris parduotas grafams Pliateriams. Apie 1780 m. pastatyti mūriniai dviejų aukštų rūmai, kurie išstovėjo maždaug iki 1865 m. Vėliau neprižiūrimi palaipsniui sunyko. Žemės reformos metu 1922 m. kaimas išsiskirstė viensėdžiais, tuomet gyveno 18 šeimų.
1967 m. buvusioje dvaro teritorijoje įkurtas Dusetų valstybinis žirgynas (dabar UAB „Sartų žirgynas“), atkūrus nepriklausomybę įsikūrė kaimo turizmo „Lapėnų sodyba“.
Iš Dusetų dvaro į 1830–1831 m. sukilimą būrius išvedė broliai Cezaris (1810–1869) ir Vladislovas (1808–1889) Pliateriai su pussesere Emilija Pliateryte (1806–1831). Nuslopinusi sukilimą caro valdžia iš Pliaterių Dusetas atėmė, sugriovė dvaro rūmus.
XVIIIa. viduryje dvarą įsigijo Gebrastos seniūnas, karaliaus šambelionas, grafas Jonas Liudvikas Broel-Pliateris (1720?-1772?). Palaidotas Dusetų bažnyčios rūsyje. Vėliau valdė sūnus Jonas (1759-1789). Jono sūnus Kazimieras Broel-Pliateris (1779-1819) buvo majoras, Napoleono žygio į Maskvą dalyvis, apdovanotas Garbės legiono ordinu. Jam valdant dvaras buvo praskolintas, skolas iš savo valdų dengė žmona Apolinara (apie1780-1847). Kazimiero sūnūs Cezaris Augustinas ir Vladislovas Everistas dalyvavo 1830-1831m. sukilime, todėl dvarą rusų valdžia 1847m. nusavino, dvaro rūmai sunyko.
Dusetų dvare gyvenusių Pliaterių giminės herbas
