Jurgis II Felicijonas Broel-Pliateris (1875–1943)
Grafas iš garsios Pliaterių giminės, pulkininkas, Švėkšnos dvarininkas.
Dešimties metų laisvai kalbėjo lenkiškai, rusiškai, prancūziškai ir vokiškai. Tarnaudamas karininku ėmė mokytis lietuvių kalbos, kurią dėstė švėkšniškis Karo medicinos akademijos studentas K. Oželis.
Apdovanotas Rusijos, Prancūzijos, Vokietijos, Rumunijos ir Siamo ordinais. 1910 m. paskirtas Rusijos karo atašė padėjėju Prancūzijoje. 1912 m. išėjo atsargon pulkininko laipsniu ir grįžo Švėkšnon.
1912 m. rugsėjo 4 d. vedė grafaitę Janiną Pliaterytę iš Vilkėno dvaro. Rūpinosi Švėkšnos dvaro ir miestelio reikalais. Švėkšnos bažnyčiai Šveicarijoje nupirko bokšto laikrodį. Parke pastatydino skulptūras „Diana“, „Saulės laikrodis“, kitoje gatvės pusėje – „Šv. Florijonas“. Jo pastangomis sienos perėjimo punktas iš Voverių prie kelio į Ramučius perkeltas į Inkaklius.
Prasidėjus Pirmajam pasauliniam karui mobilizuotas ir paskirtas Pskovo atsarginių brigados štabo viršininku, vėliau – kavalerijos arklių punkto viršininko padėjėju Lugos mieste. 1918 m. vasarą grįžo Švėkšnon.
Susikūrus nepriklausomai Lietuvos valstybei, per 1923 m. žemės reformą prarado didesnę dalį savo valdų. Po 1925 m. Švėkšnos gaisro dalį parko atidavė statyti gimnazijos rūmams. 1935 m. mirus motinai Genovaitei, paveldėjo jos bute Paryžiuje buvusius meno kūrinius, kurie buvo atgabenti Švėkšnon. 1940 m. prasidėjus rusų okupacijai išvarytas iš namų, nusisavintas visas jo turtas, išvežti meno kūriniai, o biblioteka ir dvaro archyvas „Genovaitės“ viloje įsikūrusių tarybinių pasieniečių sudeginti. Žmona mirė 1940 m. rugsėjo 9 d., o 1941 m. birželio 14 d. Pliateris ištremtas į Sibirą netoli Syktyvkaro, kur po pusantrų metų mirė nuo išsekimo.
Herbas