Vienas pirmųjų XV a. Lietuvoje susikūrusių dvarų. Dvaras ir parkas žinomas nuo 1495 m. Bajorų sodyba išaugo į turtingą dvarą, kuris daugiau nei 450 metų buvo regiono ekonominis ir kultūrinis centras. 1717 m. Kurtuvėnus įsigijo ir pavertė juos svarbiausia giminės rezidencija Pranciškus Vladislovas Nagurskis. Ypač miestelį išpuoselėjo jo sūnus Jokūbas Ignotas Nagurskis. Paskutinieji dvaro valdytojai grafai Pliateriai-Ziberkai įrengė dešimtis tvenkinių, kuriuose iki šiol auginami karpiai. Kurtuvėnų dvarvietę supa senas geometrinio-peizažinio planavimo parkas.
1852m. dvarą įsigijo Henrikas Pliater-Zybergas (1811-1903), senų rūmų vietoje pastatė mūrinius, pertvarkė parką. Jo sūnus Liudvikas (1853-1939) įrengė 400 tvenkinių, rūpinosi miestelio reikalais, įkūrė kultūros centrą. Liudviko sūnus Steponas Pliater-Zybergas(1891-1943) buvo fotografas, artistas, dailininkas. Gyveno Lenkijoje, nužudytas Aušvico koncentracijos stovykloje.
Kurtuvėnų dvaro svirnas
