Paroda „Stasės Samulevičienės pasaulis“
2025 m. kovo 5 – 29 d.
Zarasų krašto muziejus (D. Bukonto g. 20, Zarasai)
Zarasų krašto muziejuje atidaroma ypatinga paroda, kviečianti susipažinti su išskirtine asmenybe – Stase Samulevičiene (1906–1988). Tai talentinga menininkė, kailiadirbystės meistrė, žaislų kūrėja ir vaikiškų knygelių autorė, palikusi ryškų pėdsaką Lietuvos kultūroje. Jos iš avikailio kurti žaislai tapo ne tik vaikų mylimais žaidimų draugais, bet ir knygelių personažais, skleidusiais šilumą bei džiuginusiais tiek mažuosius, tiek suaugusiuosius.
S. Samulevičienė gimė 1906 m. vasario 22 d. Stavropolio krašto Arzgiro mieste. Vėliau su tėvais grįžo į Lietuvą, kur augo ir formavosi kaip kūrėja. 1932–1988 m. gyveno Kaune (išskyrus 1944–1960 m., kai gyveno Jonavos r.).
Menininkės kūryboje slypėjo paprastumas ir nuoširdumas – ji pasitelkdavo spalvoto kailio ir odos atraižas, vielą, sagas, plastikinius buteliukų kamštelius, adatas, siūlus ir klijus. Tačiau tikroji jos magija slypėjo fantazijoje ir kruopščiose rankose. Kiekvienas žaislas buvo unikalus, turėjo savo istoriją, vardą ir charakterį. Stasė Samulevičienė pati žaisdavo su savo kūriniais, juos kalbindavo, o svarbiausia – kūrė su tikėjimu, kad menas gali suteikti džiaugsmo. Ji tikėjo, jog šypsena – neįkainojama dovana, sakydama: „Gyvenime mes turime daug rūpesčių, todėl kiekviena šypsena – labai brangintina“.
S. Samulevičienės kūryba yra išskirtinė – ji sugebėjo pralinksminti ne tik vaikus, bet ir suaugusiuosius. Optimistiška, gyvenimo džiugesį ir gerumą kaip aukščiausią vertybę ugdanti kūryba pelnė autorei pripažinimą ir ypatingą apdovanojimą: 1978 m. S. Samulevičienei buvo įteiktas vaikų sumanytas Tarptautinis „Šypsenos“ ordinas. Jos darbai apkeliavo ne tik Lietuvą, bet ir daugelį pasaulio miestų: Paryžių, Londoną, Budapeštą, Poznanę, Maskvą ir kitus. Menininkė dalyvavo 58 parodose tiek Lietuvoje, tiek užsienyje, o 1935 m. Paryžiaus parodoje už savo kailiadirbystės darbus buvo apdovanota diplomu ir aukso medaliu.
S. Samulevičienė taip pat aktyviai leido knygeles vaikams, kuriose jos sukurti gyvūnai virto mylimais personažais. Išleistos knygos: „Beždžionėlė Čavi“ (1974), „Padaužiukai“ (1976), „Broliai nykštukai“ (1980), „Nykštukai atostogauja“ (1981), „Padaužiukų bičiuliai“ (1984), „Broliukai nykštukai“ (1987). Ji taip pat sukūrė pjesių lėlių teatrui.
Po sūnaus Raimundo Samulevičiaus tragiškos žūties 1981 m. menininkė parengė spaudai visą jo kūrybinį palikimą, išleisdama tokias knygas kaip „Ugniakuras pagiry“ (1981), „Erškėtrožės rudenį“ (1985), „Dangus prieš vėtrą“ (1986), „Kanaleto pokštas“ (1987) ir biografinę knygą apie dailininką Antaną Samuolį „Baltoji obelis“ (1985).
Paroda „Stasės Samulevičienės pasaulis“ sukurta bendradarbiaujant su dailininke ir scenografe Edita Januškevičiene, grafikos dizainere Dovile Grybiene bei fotografe Iveta Bajorinaite.
Kviečiame apsilankyti parodoje ir pasinerti į stebuklingą Stasės Samulevičienės kūrybos pasaulį!
Projektą „Šypsenos vaikams: menininkų Samulevičių įkvepti“ finansuoja Lietuvos kultūros taryba ir Jonavos rajono savivaldybė.
Projekto partneriai – Zarasų krašto muziejus ir Nacionalinis M. K. Čiurlionio dailės muziejus.
Ivetos Bajorinaitės nuotr.
Zarasų krašto muziejaus informacija
