Zarasų krašto muziejaus įgyvendinami tarptautiniai projektai
1. ENI-LLB-1-073 ,,A Living History: cultural and scientific synergy in the border region Zarasai (LT) – Daugavpils (LV) – Vitebsk (BY) for sustainable development“ (Zarasų rajono savivaldybės administracija – pagrindinis projekto partneris).
Sukurtas interaktyvus žemėlapis
Zarasų rajono savivaldybės administracijos įgyvendinamas Europos kaimynystės priemonės finansuotas projektas ENI-LLB-1-073 „A living history“ („Gyva istorija“) yra skirtas kultūros paveldui pažinti ir išsaugoti. Senoji Stelmužė Zarasų rajone ilgus metus buvo pristatoma kaip vieta, kur auga garsusis senolis Stelmužės ąžuolas, stovi unikali XVII a. Viešpaties Jėzaus Kryžiaus bažnyčia (dabar čia yra Zarasų krašto muziejaus struktūrinis padalinys – Stelmužės bažnytinio meno muziejus) bei senoji dvarvietė, slėpusi daugybę mums nežinomų istorijos faktų.
Zarasų krašto muziejus projekto įgyvendinimo metu turėjo galimybę sukurti interaktyvų žemėlapį, kuriame pažymėta 16 lankytinų objektų, esančių Stelmužėje bei pateikiama išsami informacija apie juos lietuvių, anglų bei latvių kalbomis.
Interaktyvus produktas prieinamas turistas ir kitoms tikslinėms grupėms Zarasų krašto muziejaus internetinėje svetainėje adresu: https://zarasumuziejus.lt/vturas2/.
Žemėlapis sukurtas siekiant aktualizuoti Stelmužės dvarvietę, populiarinti jos žinomumą, tad visi besidomintys gali rasti informaciją apie šią istorinę vietovę internetinėje erdvėje ir sužinoti daug įdomių faktų paspaudus ant kiekvieno žemėlapyje pažymėto lankytino objekto.
Šio žemėlapio spausdintinį variantą dovanojame visiems norintiems atvykusiems į senąją Stelmužę.
Šio žemėlapio sukūrimą iš dalies finansuoja Europos Sąjunga. Už jo turinį atsako tik Zarasų krašto muziejus ir jokiomis aplinkybėmis negali būti laikoma, kad straipsnis atspindi Europos Sąjungos poziciją.
Šį projektą finansuoja Europos Sąjunga.
Šarūnas Pošius, muziejininkas
Istorijos vingiai: nuo Stelmužės iki Kuršo žemės
Zarasų rajono savivaldybės administracija įgyvendina Europos kaimynystės priemonės finansuojamą projektą ENI-LLB-1-073 „A living history“ („Gyva istorija“), skirtą kultūros paveldo pažinimui ir išsaugojimui. Jis 2017 m. finansuotas Europos Sąjungos, pradėtas įgyvendinti nuo 2020 m. Partneriai – Zarasų rajono savivaldybės administracija, Lietuvos istorijos institutas, Daugpilio universitetas (Latvija) ir atminties institucija – Zarasų krašto muziejus.
Projektas sudarė sąlygas nuodugniau pristatyti senąją Stelmužės dvaro sodybą kaip muziejų po atviru dangumi, iš archyvų sukaupti naujų patikimų faktų apie Stelmužės dvaro istoriją nuo XV a. ir čia gyvenusius didikus. Pasinaudoję projekto medžiaga, atnaujintais istorijos faktais Zarasų krašto muziejaus darbuotojai, gidai vesdami ekskursijas galės įdomiau pateikti šios unikalios vietos istoriją, dvaro savininkų gyvenimą, sąsajas su daugeliu vietovių Latvijoje ir kitur, o lankytojai turės progą gauti naujų žinių apie senąją Stelmužę. Naujausi duomenys rodo, kad Stelmužė yra viena seniausių kultūros paveldo objektų Lietuvoje.
Trys Zarasų krašto muziejaus darbuotojai su istorikais iš Vilniaus, Zarasų rajono gidais, kultūros darbuotojais, rajono seniūnijų bendruomenių atstovais 2022 m. spalio 18 – 21 d. dalyvavo pilotinio turo ,,Lietuva – Latvija” kelionėje po Latvijos žymias istorines vietas, kurios vienaip ar kitaip siejasi su dabar iš naujo atrandama sena Stelmužės istorija. Aplankytos Bauskės, Dobelės pilys, Vecpilio bažnyčia, kurios interjeras menine raiška, drožybos stiliumi identiškas Stelmužės bažnyčios interjerui (sakykla, altorius, puošybos elementai), susipažinta su čia gyvenusių hercogų istorija. Patikslinti ir papildyti faktai atskleidžia įdomius Livonijos ordino laikus. Dabar jau galima argumentuoti, kodėl vienas ar kitas istorinis faktas, įprastai daug metų buvęs aiškinamas kaip tikrovė, dabar reikalauja detalesnio archyvinio įrodymo, patikslinimo.
Kelionėje daugiau sužinota apie Stelmužę ir visą kraštą palei Latviją. Kadaise tai buvo Livonijos ordino teritorijos dalimi, sukūrus Kuršo kunigaikštystę jis buvo Kuršo dalimi, vėliau priklausė Abiejų Tautų Respublikai. 1795 metais po trečiojo Abiejų Tautų Respublikos padalijimo Kuršas tapo Rusijos imperijai pavaldžia Kuršo gubernija. Istoriškai šis kraštas buvo vokiškas, todėl minima vietovė ilgą laiką buvo vadinama vokiškai: Hot Steinensee, Schloß Steinensee, Gut Steinensee.
Projektas svarbus dar ir tuo, kad atskleistas ne tik istorinis kontekstas, bet ir surasta daug faktų, įrodančių Stelmužės gilią praeitį. Stelmužė – sena sėlių krašto vietovė, čia buvusi šventykla. Vėliau šioje vietoje įsikuria Livonijos ordino riteriai, kuriems Stelmužės dvaro sodyba buvo dovanojama už gerą tarnystę. Dvi Livonijos ordino giminės valdė Stelmužės dvaro sodybą, kurią anuomet vadino Steinensee: Von Berken‘ų ir Fiolkerzamb‘ų. Pirmasis Stelmužės dvaro paminėjimas, kaip nustatė Lietuvos istorijos instituto kultūros paveldo ekspertė Inga Ilarienė, – 1532 m. sausio 28 d. Von Berken‘ai kruopščiai rinko informaciją apie savo turtą, todėl ši data tiksli. Fiolkersamb‘ų giminė Stelmužėje apsigyvena XVIII a. pabaigoje. Būtent šios dvi giminės ilgą laiką gyveno Stelmužės dvare, čia jie gimė ir mirė, buvo palaidoti šeimos bažnyčios kriptoje ar kapavietėje. Lietuvos istorijos instituto Istorinių tyrimų, kuriuos atliko I. Ilarienė, metu archyvuose aptikta daug įdomios informacijos apie Stelmužės dvarą: surasta Stelmužės dvaro knygų, pažymėtu „Steinensee ex-libriu“, kolekcija (56 vnt.) iki mūsų dienų išlikusi Lietuvoje.
Ilgus amžius Stelmužės dvarą valdė Kuršo gubernijoje garsi Baltijos vokiečių bajorų fon Folkerzamų šeima. Tai sena, XIV amžiaus pabaigoje iš Žemutinės Saksonijos į Livoniją atsikėlusių baronų fon Folkerzamų giminė. Ši šeima Stelmužės dvarą įsigijo 1728-aisiais metais, Georgui Karlui fon Berkenui paskelbus bankrotą, ir jį valdė iki 1924-ųjų metų.
Daugelyje informacinių šaltinių, pristatančių Stelmužės dvarą ir jo valdininkus Folkerzamus, pateikiama istoriškai klaidinga informacija apie šių ponų žiaurumą ir jų elgesį su baudžiauninkais. Svarbu paminėti, kad Stelmužės dvaras priklausė Kuršo gubernijai, kurioje baudžiava buvo panaikinta jau 1817-aisiais metais. Po jos panaikinimo ūkininkai gavo asmeninę laisvę, tai yra jie turėjo teisę laisvai persikraustyti gyventi į kitus dvarus ar miestus ir įsigyti žemės kaip nuosavybės.
Tad projektas atvėrė duris į paslaptingą, daug istorinių klodų saugančią Stelmužės dvarvietę.
Šį straipsnį iš dalies finansuoja Europos Sąjunga. Už jo turinį atsako tik Zarasų krašto muziejus ir jokiomis aplinkybėmis negali būti laikoma, kad straipsnis atspindi Europos Sąjungos poziciją.
Vasilijus TRUSOVAS, Zarasų krašto muziejaus muziejininkas (kultūrinių renginių koordinatorius), projekto „Gyvoji istorija“ muziejaus veiklų koordinatorius
Šį projektą finansuoja Europos Sąjunga.
Iš naujo atrasta Stelmužė
Zarasų rajono savivaldybės administracijos įgyvendinamas Europos kaimynystės priemonės finansuotas projektas ENI-LLB-1-073 „A living history“ („Gyva istorija“) skirtas kultūros paveldui pažinti ir išsaugoti. Senoji Stelmužė Zarasų rajone ilgus metus buvo pristatoma kaip vieta, kur auga garsusis senolis Stelmužės ąžuolas, stovi unikali XVII a. Viešpaties Jėzaus Kryžiaus bažnyčia (dabar čia yra Zarasų krašto muziejaus struktūrinis padalinys – Stelmužės bažnytinio meno muziejus) bei senoji dvarvietė, slėpusi daugybę mums nežinomų istorijos faktų, o kas buvo žinoma, dažnai pateikiama neišsamiai, netiksliai, net klaidingai.
Vykdant projektą istorikai atliko tyrimus Lietuvos (Kauno, Vilniaus) ir užsienio šalių (Varšuvos, Rygos, Marburgo) archyvuose. Daugpilio universitetas organizavo virtualius mokymus muziejininkams IT dizaino tema. Zarasų rajono savivaldybės administracija sudarė sutartį rangos darbams su UAB „Mefaci“, kuri tęsia Stelmužės parko tvarkybą (2-asis etapas). VšĮ „Baltų Atlantida“ sukūrė dokumentinį filmą „Stebuklingoji Stelmužė“.
Šių metų pradžioje, kovo 30 d., Zarasų rajono savivaldybės viešosios bibliotekos renginių salėje įvyko diskusija, ar senoji Stelmužės dvaro sodyba, kuri ir dabar yra vienas lankomiausių mūsų krašto kultūros paveldo objektų, turi potencialo tapti muziejumi po atviru dangumi. Diskusijoje dalyvavo projekto „Gyvoji istorija“ partneriai – mokslininkai (dr. S. Grybkauskas, I. Ilarienė, dr. Ilze Šenberga, dr. V. Talerko) krašto istorikai, gidai (R. Keršys, E. Dumbravas, S. Burokaitė), per 30 vietos bendruomenės narių, kultūros specialistų. Daugeliui akivaizdu, jog Stelmužės dvaro sodyba iki šiol vilioja lankytojus savo paslaptimis, čia dar daug neįmintų mįslių ir neatvertų pažinimui dalykų, kuriuos galėtų sujungti muziejus po atviru dangumi. Projektas leido sulaužyti kai kuriuos stereotipus, įprastus senus pasakojimus iš dalies pakeisti, o dvaro ir čia gyvenusių didikų gyvenimo istorijas papildyti patikimais, archyvų duomenimis pagrįstais faktais.
Zarasų krašto muziejus, būdamas projekto „Gyvoji istorija“ („A living history“) partneriu, suinteresuotas projekto sėkme, nes veiklos, nauji faktai apie Stelmužę išryškino muziejaus, kaip atminties institucijos, tobulinimo, kompetencijų stiprinimo būtinybę. Veiklos atskleidė daug galimybių naujai pateikti Stelmužės ir Zarasų krašto istoriją, paveldo objektų savitumą. Projekto vykdymo metu archyvuose surasti ir patikslinti faktai gausiai papildė supratimą apie Stelmužės dvarvietę nuo XV a. Muziejaus darbuotojai Vilma Mickutė ir Šarūnas Pošius, vadovaudamiesi Lietuvos istorijos instituto kultūros paveldo ekspertės Ingos Ilarienės nuorodomis, susipažino su retais istoriniais duomenimis apie Stelmužės dvarą, šimtmečius jį valdžiusius savininkus Vilniaus universiteto, Lietuvos mokslų akademijos Vrublevskių, Kauno technologijos universiteto ir Kauno apskrities viešojoje bibliotekose. Muziejus dabar turės gausesnių žinių, vaizdinės medžiagos, kas bus panaudota edukaciniuose renginiuose, pateikiama ekskursijose.
Muziejui, kaip projekto partneriui, teko atlikti ir daugiau veiklų, susijusių su naujų istorinių duomenų sisteminimu, įprasminimu. Apie Stelmužę ir jos įdomią istoriją lankytojams, visuomenei bus galima pateikti vizualiomis interaktyviomis formomis. Bendradarbiaujant su UAB ,,Gluk Media“ sukurtas multimedijos turinys 3 turistinėms programoms: teminės audiogido istorijos apie ,,Vergų bokštą“, Stelmužės dvarą ir 4 dalių įgarsintos pažintinės-edukacinės animacinės programos apie vergų kankinimą; teminės audiogido istorijos apie Stelmužės ąžuolą ir 3 dalių audioedukacinis interaktyvus multimedijos turinys bei teminė audiogido istorijos apie medinę Viešpaties Jėzaus Kryžiaus bažnyčią ir 3 dalių įgarsintas pažintinis-edukacinis interaktyvus multimedijos turinys. Taip pat MB ,,Tikras vaizdas“ sukūrė edukacinį virtualios realybės vaizdo klipą-animaciją kultūrinėje ir istorinėje Stelmužės dvarvietėje. Sukurtas ir interaktyvus Stelmužės dvarvietės žemėlapis, iš kurio lankytojai matys, kas yra svarbaus šioje aplinkoje, susipažins su istorijos ir kultūros objektais virtualiai, susidomės, o pasitaikius progai aplankys Stelmužę. Be to, bus sukurtas teminis turistinis maršrutas, susijęs su Stelmužės dvaru, kuris nusities ne tik po Zarasų kraštą, bet ir šalies bei užsienio turistus nuves į Latviją, kur labai daug Livonijos ir Kuršo žemės paveldo objektų
Europinio projekto „A living history“ („Gyva istorija“) veiklos papildo supratimą apie Stelmužę, sukaupti istorijos duomenys atskleidžia vientisesnę ir tikroviškesnę Stelmužės dvarvietės istoriją ir kelių šimtų metų kontekstą.
Šį straipsnį iš dalies finansuoja Europos Sąjunga. Už jo turinį atsako tik Zarasų krašto muziejus ir jokiomis aplinkybėmis negali būti laikoma, kad straipsnis atspindi Europos Sąjungos poziciją.
Vasilijus TRUSOVAS, Zarasų krašto muziejaus muziejininkas (kultūrinių renginių koordinatorius), projekto „Gyvoji istorija“ muziejaus veiklų koordinatorius
Šį projektą finansuoja Europos Sąjunga.
Baigiamas projektas Stelmužės istorijai aktualizuoti
Zarasų rajono savivaldybės administracija baigia įgyvendinti Europos kaimynystės priemonės finansuotą projektą ENI-LLB-1-073 „A living history“ („Gyva istorija“), skirtą kultūros paveldui pažinti ir išsaugoti. Juo siekta išsamiau atskleisti Stelmužės dvarvietės ir su ja susijusių čia gyvenusių didikų gyvenimo ir valdymo istorijas bei įdomų Livonijos ordino ir Kuršo žemės praeities kontekstą. Vienas iš projekto partnerių – Zarasų krašto muziejus, kuriam šis projektas svarbus atrandant naujų patikimų duomenų apie Stelmužės dvarvietę, čia gyvenusius dvaro savininkus bei istorinį kontekstą.
Vykdant projektą buvo atlikti tyrimai Lietuvos (Kauno, Vilniaus) ir užsienio šalių (Varšuvos, Rygos, Marburgo) archyvuose. Daugpilio universitetas organizavo virtualius mokymus muziejininkams IT dizaino tema. Zarasų rajono savivaldybės administracija sudarė sutartį rangos darbams su UAB „Mefaci“, kuri tęsia Stelmužės parko tvarkybą (2-asis etapas). VšĮ „Baltų Atlantida“ sukūrė meninį-dokumentinį filmą „Stebuklingoji Stelmužė“.
Kad geriau būtų pažintas Stelmužės praeities ryšys su Latvijoje išlikusiu istorijos ir kultūros paveldu, surengtas projektinis turas „Lietuva–Latvija: Stelmužės dvaras Kuršo hercogystėje“. Tai leis sukurti įdomų turistinį maršrutą. Taip pat sukurtas virtualus Stelmužės dvarvietės žemėlapis, du muziejaus darbuotojai susipažino su retais istoriniais dokumentais, atskleidžiančiais naujų duomenų apie Stelmužės dvarą, šimtmečius jį valdžiusius savininkus, Vilniaus universiteto, Lietuvos mokslų akademijos Vrublevskių, Kauno technologijos universiteto ir Kauno apskrities viešojoje bibliotekose.
2022 m. gruodžio 20 d. BNS spaudos centre (Vilnius) įvyko baigiamoji projekto spaudos konferencija. Joje dalyvavo Nikolajus Gusevas, Zarasų rajono savivaldybės meras, Saulius Grybkauskas, Lietuvos istorijos instituto direktoriaus pavaduotojas mokslui, Ilze Šenberga, Daugpilio universiteto (Latvija) Istorijos katedros vedėja, Daiva Šukštulienė, Zarasų rajono savivaldybės administracijos Švietimo ir kultūros skyriaus vedėjo pavaduotoja (kultūros sričiai), projekto ,,A living history“ vadovė, Inga Ilarienė, Lietuvos istorijos instituto kultūros paveldo ekspertė, Greta Šuščevičiūtė, filmo ,,Stebuklingoji Stelmužė“ režisierė ir Laura Dargytė, UAB ,,Mefaci“ direktorė, Stelmužės parko rangos darbų vadovė. Projekto įgyvendintojai ir jų partneriai plačiau papasakojo apie projekto metu atliktus tyrimus užsienio šalių archyvuose, sukurtą 30 minučių meninį-dokumentinį filmą ,,Stebuklingoji Stelmužė“, atliktus Stelmužės parko tvarkybos darbus, naują virtualų turinį, turistinį turą Kuršo hercogystės keliais, mokymus muziejininkams, kitas projekto veiklas.
Gruodžio 29 d., 10.00 val. (registracija 9.30 val.), Zarasų kultūros centre įvyks baigiamasis renginys, skirtas projekto rezultatams pristatyti, aptarti. Jame bus pasidalyta mintimis apie projektą ,,Gyva istorija“, jo reikšmę ir svarbą unikaliam paveldui išsaugoti, aktualizuoti, nuodugnesnei Stelmužės dvarvietės praeičiai atskleisti. Vyks meninio-dokumentinio filmo ,,Stebuklingoji Stelmužė” (režisierė Greta Šuščevičiūtė) demonstravimas bei meninė programa – grupės ,,Allegretto band“ koncertas.
Projektas ,,A living history“ („Gyvoji istorija“) įgyvendinamas pagal Europos kaimynystės priemonę. ES projektui skiriama suma: 584 063.56 Eur. Pagrindinis partneris – Zarasų rajono savivaldybės administracija. Projekto partneriai: Zarasų krašto muziejus, Lietuvos istorijos institutas, Daugpilio Universitetas. Bendras projekto biudžetas: 648 959.52 Eur.
Šį straipsnį iš dalies finansuoja Europos Sąjunga. Už jo turinį atsako tik Zarasų krašto muziejus ir jokiomis aplinkybėmis negali būti laikoma, kad straipsnis atspindi Europos Sąjungos poziciją.
Vasilijus TRUSOVAS, Zarasų krašto muziejaus muziejininkas (kultūrinių renginių koordinatorius), projekto „Gyvoji istorija“ muziejaus veiklų koordinatorius
Šį projektą finansuoja Europos Sąjunga.
Projekto baigiamasis renginys
Zarasų rajono savivaldybės administracija baigė įgyvendinti Europos kaimynystės priemonės finansuojamą projektą ENI-LLB-1-073 „A living history“ “ („Gyvoji istorija“), skirtą kultūros paveldui pažinti ir išsaugoti. Gruodžio 29 d. Zarasų kultūros centre įvyko baigiamasis šio projekto renginys. Jame dalyvavo MB ,,Tikras vaizdas“ direktorius Artūras Lukševičius (ši firma sukūrė edukacinį virtualios realybės vaizdo klipą-animaciją kultūrinėje ir istorinėje Stelmužės dvarvietėje), Zarasų kultūros, švietimo bendruomenių atstovai. Projekto tikslus, veiklas ir pasiektus rezultatus apibendrino Zarasų rajono savivaldybės administracijos Švietimo ir kultūros skyriaus vedėjo pavaduotoja, projekto vadovė Daiva Šukštulienė, pabrėžusi jo reikšmę ir svarbą unikaliam paveldui išsaugoti, aktualizuoti, nuodugnesnei Stelmužės dvarvietės praeičiai atskleisti bei kultūriniam turizmui plėtoti. Ji įteikė Zarasų rajono savivaldybės mero Nikolajaus Gusevo padėkos raštus aktyviausiems šio projekto vykdytojams. Buvo demonstruojamas meninis-dokumentinis filmas ,,Stebuklingoji Stelmužė” (režisierė Greta Šuščevičiūtė), smagų koncertą parodė grupė ,,Allegretto band“ (vadovas Saulius Vasiliauskis).
Projektas ,,A living history“ („Gyvoji istorija“) įgyvendinamas pagal Europos kaimynystės priemonę. ES projektui skiriama suma: 584 063.56 Eur. Pagrindinis partneris – Zarasų rajono savivaldybės administracija. Projekto partneriai: Zarasų krašto muziejus, Lietuvos istorijos institutas, Daugpilio Universitetas. Bendras projekto biudžetas: 648 959.52 Eur.
Šį straipsnį iš dalies finansuoja Europos Sąjunga. Už jo turinį atsako tik Zarasų krašto muziejus ir jokiomis aplinkybėmis negali būti laikoma, kad straipsnis atspindi Europos Sąjungos poziciją.
Vasilijus TRUSOVAS, Zarasų krašto muziejaus muziejininkas (kultūrinių renginių koordinatorius), projekto „Gyvoji istorija“ muziejaus veiklų koordinatorius
Šį projektą finansuoja Europos Sąjunga.