Zarasų vardas skamba LRT Metų apdovanojimuose
Metų pradžioje, septintus metus iš eilės, LRT kviečia pagerbti pastaraisiais metais mus labiausiai įkvėpusius žmones, kolektyvus, organizacijas, verslo, mokslo, iniciatyvų organizatorius, inovacijų atstovus, labiausiai prisidėjusius prie Lietuvos augimo ir tobulėjimo. Nominantus siūlo ir atrenka LRT Metų apdovanojimų darbo grupė, sudaryta iš skirtingų sričių žurnalistų, visus metus atidžiai sekusių Lietuvos įvykius. LRT.lt skaitytojai kviečiami balsuoti už 24 nominantus atrinktus aštuoniose nominacijose ir išrikti tuos, kurių pavardės ar pavadinimai turėtų skambėti garsiausiai.
LRT generalinė direktorė Monika Garbačiauskaitė-Budrienė 2024 metų apdovanojimų renginyje yra sakiusi, kad „LRT Metų apdovanojimai leidžia ne tik apžvelgti besibaigiančius metus, bet ir dar kartą įvertinti tuos, kurie yra aplink mus ir savo ypatinga veikla primena, kad Lietuvą kuriame kiekvienas iš mūsų. Itin smagu, jog pretendentai atspindi visą šalį – nominacijos gali iškeliauti ir į Zarasus, kur atidaryta Saukų galerija, ir į Mažeikius versliems gimnazistams, ir operos aukštumas siekiančiai kretingiškei. LRT Metų apdovanojimų nominantai kiekvienais metais stebina ne tik asmeniniais tikslais ir kūrybiniais sumanymais, bet ir dėmesiu kitam – tiek esantiems greta, tiek su sunkumais susiduriančiam toliau nuo mūsų. Galimybė būti greta tokių nominantų kartu augina ir kiekvieną iš mūsų“.
Jau antrus metus iš eilės Zarasų vardas minimas LRT Metų apdovanojimų renginyje.
2023 metais baigtas įgyvendinti rajono Savivaldybės projektas – XIX a. istorinio, kultūros paveldo pastato rekonstrukcija pritaikant objektą galerijos erdvėms – įkurta didelio dėmesio Lietuvoje susilaukusi Šarūno Saukos ir Nomedos Saukienės galerija. Ir to įvertinimas. 2023 metais nominacijoje – Metų kultūros reiškinys – buvo nominuota Šarūno Saukos ir Nomedos Saukienės galerija už naują meno erdvę Lietuvos regione. Iš trijų nominantų, šioje nominacijoje nugalėjo UNESCO Kauno nominacinės bylos autoriai už tai, kad Kauno tarpukario architektūra įrašyta į UNESCO pasaulio paveldo sąrašą. 2023 metais Kauno tarpukario pastatai ir jų įvairovė Žaliakalnyje bei Naujamiestyje pripažinti kaip reikšminga vertybė visai žmonijai, dabarties bei ateities kartoms.
2024 metais rajono Savivaldybė kofinansavo kolekcininko Ramučio Petniūno projektą atstatant istorinę tiesą – Stelmužės bažnyčios varpinėje įrengti varpą, kuris vidurdienį apie save primintų varpo dūžiais. Įvertinimas – 2024 metų nominacijoje – Metų kraštiečiai – nominuota Stelmužės dvarvietė Zarasų rajone už apleistos istorijos prikėlimą ir pastangą sukurti unikalų muziejų, kuris garsintų ir regioną, ir visą Lietuvą. Įsigijęs šimtmečius skaičiuojančią apleistą dvarvietę Stelmužėje, kolekcininkas Ramutis Petniūnas siekia ją paversti traukos objektu – sukurti unikalų muziejų. Anot jo, mažesniuose miesteliuose itin trūksta kultūrinių renginių ir erdvių menui. Šiemet po daugiau nei 100 metų pertraukos senojoje Stelmužės varpinėje vėl suskambo varpas. Seniausiu Lietuvos ąžuolu, didžiausiu šalyje Lygumų akmeniu ir seniausia medine bažnyčia garsėjantis Stelmužės kaimas pasipuošė daugiau kaip 9 metrų ilgio elnio ragais – skulptoriaus Žilvino Landzbergo darbu „Karūna“, ji simbolizuoja Stelmužės atsinaujinimą. Šį kartą nominacijos nugalėtoja tapo Pumpėnų bendruomenė Pasvalio rajone už restauruotą vėjo malūną, įsirengtą paplūdimį ir kitus didelius darbus mažame miestelyje.
Nei vienu, nei kitu atveju į nuominuojamųjų sąrašą nebūtų pakliuvę mano minėti projektai, jei nebūtų rajono Savivaldybės finansinės paramos ir palaikymo. Tokį rezultatą sąlygojo ir tai, kad rajono Savivaldybė kultūrai skiria pakankamai didelį dėmesį – 2008 metais Zarasai tapo pirmąja Lietuvos kultūros sostine, sutvarkyta ir pritaikyta kultūriniams renginiams Zaraso ežero Didžiosios salos infrastruktūra, savivaldybė yra viena iš pirmaujančių Lietuvoje pagal savivaldybių kultūros indeksą, Zarasai nugalėjo konkurse ir 2028 metais, jau antrą kartą, bus Lietuvos kultūros sostine. „Pagirtinas konkurse dalyvavusių komandų iš septynių šalies savivaldybių ryžtas ir pasirengimas: sutelktos kultūros bendruomenės pastangos, matomas įvairiapusis bendradarbiavimas su nevyriausybinėmis organizacijomis, pasitelkiami vietos kūrėjai, juntama drąsa įvardyti iššūkius ir supratimas, kaip kūrybiškai juos spręsti. Taip pat labai svarbus ir nuoseklus vietos valdžios dėmesys kultūrai ir menui, vietos kūrėjams ir kultūros bendruomenei. Džiugu, kad būsimosiose Lietuvos kultūros sostinėse darniai vystomos skirtingos kultūros ir meno formos, atrandamos ir gaivinamos senosios tradicijos, puoselėjami istorinės atminties ženklai“, – sakė kultūros ministras S. Kairys.
Tikriausiai niekas neprieštaraus, kad patekti į nuominuotojų sąrašą LRT Metų apdovanojimuose – yra ne tik didelė pergalė, bet ir garbė, darbo įvertinimas ir paskata tolimesniems darbams. Tai dar kartą įrodo, kaip svarbu bendradarbiauti įgyvendinant projektus, finansiškai juos remti ir sugebėti būti matomais savo darbais ir iniciatyvomis.
Arvydas Veikšra
Zarasų krašto muziejaus direktorius
Nuotr. portalo LRT.lt
