ZARASŲ KRAŠTO MUZIEJUJE – RENGINYS, SKIRTAS VALSTYBĖS ATKŪRIMO DIENAI
Zarasų krašto muziejuje vasario 15 d., ketvirtadienį, 14.00 val., vyks renginys, skirtas Valstybės atkūrimo dienai – Vasario 16-ajai. Bus atidaryta paroda ,,Prezidentai Antanas Smetona ir Kazys Grinius“ (parengė Istorinė Lietuvos Respublikos Prezidentūra Kaune), istorijos mokytoja Rimutė Morozovienė skaitys pranešimą apie Vasario 16-osios reikšmę.
Parodoje pateikiama dviejų tarpukario prezidentų – A. Smetonos ir K. Griniaus – gyvenimo, politinės veiklos faktų.
A. Smetona gimė 1874 m. rugpjūčio 10 d. Taujėnų valsčiaus Užulėnio kaime (Ukmergės r.), neturtingo valstiečio šeimoje. 1884 m. pradėjo mokytis Taujėnų valsčiaus pradinėje mokykloje, kurią baigė 14 metų. Šeima nutarė Antaną leisti mokytis toliau, todėl reikėjo pasirengti stoti į gimnaziją. 1892 m. išlaikė egzaminus į Palangos progimnazijos trečiąją klasę. Mokėsi labai gerai, tad buvo atleistas nuo mokesčio už mokslą. 1893 m. baigė progimnaziją ir, šeimos patariamas, išlaikė egzaminus į Žemaičių kunigų seminariją, bet persigalvojo ir įstojo į Mintaujos gimnaziją. Iš jos pašalintas už atsisakymą prieš pamokas kalbėti maldą rusiškai. 1897 m. baigė Peterburgo gimnaziją ir įstojo į Peterburgo universiteto teisės fakultetą, du kartus iš jo šalintas, suimtas, trumpai kalintas. Mokslus baigė 1902 m.
1917 m. rugsėjo 18–22 d. A. Smetona dalyvavo Vilniaus konferencijoje, kur išrenkamas Lietuvos Tarybos, vėliau Valstybės Tarybos pirmininku. 1918 m. vasario 16 d. A. Smetona pasirašė Lietuvos Nepriklausomybės aktą.
Pasak istorikų, A. Smetona labai prieštaringa asmenybė…
Be politinės veiklos, A. Smetona bendradarbiavo „Vilniaus žiniose“, redagavo „Lietuvos ūkininką“, leido „Viltį“, leido ir redagavo „Vairą“, buvo „Lietuvos aido“ leidėjas ir atsakingasis redaktorius. Yra paskelbęs originalių ir verstinių filosofijos ir kitų mokslų darbų.
A. Smetona šaliai vadovavo ilgiausiai – 15 metų. Jis prezidentu dar buvo išrinktas 1926 m., 1931 m. ir 1938 m.
Dr. K. Grinius gimė 1866 gruodžio 17 d. Selemos Būdoje (Marijampolės apskritis), mirė 1950 m. birželio 4 d. Čikagoje (JAV). Lietuvos politikas, visuomenės ir kultūros veikėjas, humanistas, vienas pirmųjų Lietuvos demokratų, varpininkas, gydytojas, švietėjas, visuomenės sveikatos aktyvistas, publicistas, knygnešys. Steigiamojo Seimo komiteto, rengusio Lietuvos Konstituciją, pirmininkas, Steigiamojo, I, II ir III Seimų narys. Jis šeštasis Lietuvos premjeras (1920 m. lapkričio 19 d. – 1922 m. sausio 18 d.), pirmasis premjeras, vadovavęs parlamentinei Lietuvos vyriausybei. K. Grinius trečiasis Lietuvos Respublikos prezidentas (1926 m. birželio 7 d. – gruodžio 17 d.), paskutinis demokratiškai išrinktas tarpukario Lietuvos prezidentas, vienas iš Demokratų partijos bei Lietuvos valstiečių liaudininkų sąjungos steigėjų ir lyderių. Jis buvo taip pat vienas pirmųjų gamtosaugininkų Lietuvoje. Po mirties apdovanotas Žūvančiųjų gelbėjimo kryžiumi už žydų kilmės Lietuvos žmonių gelbėjimą per Holokaustą. K. Grinius prezidento pareigas ėjo trumpiausiai – šešis mėnesius.
Paroda veiks iki vasario 23 d.
Maloniai kviečiame dalyvauti renginyje.
Vasilijus Trusovas, muziejininkas (kultūrinių renginių koordinatorius)
[easy_image_gallery gallery="648"