KŪRYBAI REIKIA ĮKVĖPIMO, LAIKO IR PATIRTIES
Zarasų krašto muziejuje atidaryta Zarasų žemės ūkio mokyklos kūrybos darbų paroda ,,Amato subtilumas mokytojo ir mokinio akimis“. Būtent judviejų – jauno ir patirtį turinčio – kūrėjų, dalyvaujančių kūrybos procese, bendradarbiavimas, kūrybinė sanglauda leidžia atrasti tuos žavius meno klodus.
Mokykla yra surengusi jau ne vieną kūrybos parodą. Jose demonstruoti meno darbai, sukurti kūrybingų mokytojų ir jų mokinių. Jau daug metų įvairiose šventėse, parodose daugelį džiugina gražūs metalo, medžio dirbiniai, audiniai, piešiniai, rankdarbiai. Žvakidės puošia Zarasų bažnyčią, daug meniškų kūrinių rado vietą mokyklos interjere. Pagal specialų projektą pagaminami dirbiniai rengiantis profesinio meistriškumo šventėms ir respublikiniam konkursui-šventei „Žemės vaikai“, respublikiniams renginiams ,,Studijos“ LITEXPO parodų rūmuose Vilniuje.
Apie meniškų dirbinių gimimą, kūrybos procesą ir kitas dailiųjų amatų paslaptis parodoje ir buvo labai nuoširdžiai šnekama, džiaugiamasi. Pakalbinti tikri kalvystės meistrai – profesijos vyr. mokytojai Aleksandras Tumalovičius ir Vytautas Kruopis – atskleidė nemažai savo amato subtilybių, bet, kaip įprasta kūrėjams, savo darbą vertino kukliai. Anot Aleksandro, dirbti su metalu nesudėtinga, tad šmaikštavo: medžiagos nekainuoja – akmuo iš lauko, metalo strypai, skarda iš metalo laužo… Pakalei, palenkei, pavirinai, padažei – ir kažkas išeina. Rodos, taip paprasta – tik dirbiniai gimsta nepaprasti, žavintys, stebinantys, išmoningi. Tuo tarpu Vytautas, paklaustas, per kiek laiko pagaminama, tarkime, masyvi žvakidė, prisipažino užtrukęs apie pusę metų, be to, ne kiekviena idėja pasiduoda įgyvendinama. Tenka net darbą atidėti, kad sulauktų ,,savojo laiko“, bet nebuvę taip, kad viskas nueitų visiškai niekais.
Šie nagingi mokytojai pastebėjo, sudomino, išugdė nemažai mokinių, palinkusių į metalo kalybą. Apie tai abudu vyrai mintijo panašiai: reikia pasiūlyti, parodyti, patarti, ir jauni žmonės patys pradeda domėtis, savarankiškai bando kurti. Niekada nekritikuoją mokinių, jei jiems nepavyksta, tiki, kad kitą kartą tikrai sumanymas bus įgyvendintas. Tad Andriaus Lizunovo, Leono Levo Tumalovičiaus, Renato Vietrinio metalo dirbiniai (žvakidės, ,,Voras ,,Leonora“, įrankių rinkinys židiniui) parodoje atrodo ne prasčiau už jų mokytojų kūrinius.
Jeigu minėti šaunūs profesijos mokytojai ir jų mokiniai mato grožį metale, kuris šiaip yra juodas ir šaltas, bet paliestas rankų virsta ypatingą šviesą ir prasmę skleidžiančiais meno dirbiniais, tai stalių meistro, profesijos vyr. mokytojo Dmitrijaus Kostygovo rankoms paklūsta medis. Kaip pats meistras sako, vis to laiko trūksta, tad gamina daugiau smulkius dirbinius – suvenyrus, nominacijas, arkliukus. O jų oi kaip prireikia dažnai mokyklai dalyvaujant įvairiose šventėse, konkursuose. Į meistrą pagalbos kreipiasi ir kolegos, kai tenka ką nors mokomuosiuose kabinetuose įrengti.
Profesijos mokytojos metodininkės Danutės Gražienės mokinių Sandros Karlo, Jolantos Kuzmaitės staltiesės, Gintarės Garšanovos, Julijos Žemaitytės, Gintautės Panavaitės ir Ugnės Narkevičiūtės odiniai paukščiai, Vytautės Pupeikytės meniška svečių knyga, Editos Andrijauskaitės papuošalai, Lauros Mocevičiūtės atnaujinta paprasta sena kėdė, Vladislav Krasnov, Fausto Juškėno, G. Garšanovos mediniai žirgeliai ir kiti darbai džiugina įvairove, išradingumu, spalvingumu. Beje, pastaroji jaunoji menininkė, pasirodo, įvaldžiusi net kelias kūrybos sritis. Parodoje eksponuojami jos paveikslai, o mokytojai Ramunei Dainienei paskatinus mergina labai sėkmingai išbandė ir sieninę tapybą.
A. Tumalovičiaus ir D. Kostygovo vadovaujami mokiniai Mantas Venslovas, Martynas Pupeikis ir Audrius Valėnas kurdami nominacijas savitai panaudojo akmens ir medžio jungtį, o kaimo turizmo organizatoriaus ir technikos priežiūros verslo darbuotojo specialybių mokiniai (mokyt. A. Tumalovičius ir mokyt. D. Gražienė) taip pat sukūrė įdomią skirtingų medžiagų dermę – ,,sutupdė“ ant akmenų iš lino padarytus paukščius.
Traukia akį ir profesijos vyr. mokytojos Janinos Panavienės mokinių Gintautės Panavaitės, Renatos Karlo nertos servetėlės, Lauros Navikaitės, Lauros Mocevičiūtės ir Editos Tuzikaitės skiautininė lovatiesė. O kur dar Svetlanos Sokolovos karpiniai, Lauryno Morozovo graviūros.
Tautodailininkė Adelė Tumėnienė yra išugdžiusi ne vieną jauną audėją, dailiai austi ji išmokė ir Vilmantę Kruopytę, kuri dabar drauge su savo mokytoja garsia audėja moko kitas mokines. Tad Vilmantės bei mokinių Žydrūnės Kurlytės ir Reginos Chaževskajos rankšluosčiai švytėte švyti D. Gražienės gražiai pagamintose rankšluostinėse.
Parodoje savo darbus eksponuojantys mokytojai bei kaimo turizmo organizatoriaus, techninės priežiūros verslo darbuotojo, apdailininko, virėjo ir kitų specialybių mokiniai įrodo, koks įvairus, įdomus yra kūrybos pasaulis, atskleidžia amato žavesį ir subtilumus. Ne veltui parodos atidaryme kalbėjusi mokyklos direktorė Nijolė Guobienė dėkojo muziejui už galimybę surengti parodą, džiaugėsi mokytojų ir mokinių kūryba, pabrėžė jos reikalingumą ugdymo procese, sakė, kad labai lengva organizuoti mokykloje renginius, kai yra tokių kūrybingų mokytojų, kurie geba ir patys kurti grožį, ir mokinius įkvėpti kūrybai. Muziejaus direktorė Ilona Vaitkevičienė apibendrino renginį, dėkojo parodos autoriams už tradicinių krašto amatų puoselėjimą ir įteikė po knygą ,,Rytų Aukštaitijos sakralinė skulptūra“ kaip liaudies meno simbolį.
Parodos atidarymo metu dainų puokštę dovanojo mokyklos šaunūs dainorėliai – Maksimas Gluchovas ir Dovydas Pupeikis, dainavę duetu, bei mergaičių ansamblis (mokyt. Danutė Alaunienė).
Vasilijus Trusovas
