VYTAUTO VALIUŠIO KERAMIKOS PARODA MUZIEJUJE
Turbūt dažnas, kuris nors kiek domisi keramika, yra tikrai girdėjęs apie puodžių puodžių Vytautą Valiušį, o ne vienas ir lankęsis jo puodų karalytėje Leliūnuose. Iš čia išeini nustebęs, susižavėjęs, ką gali padaryti meistro rankos. Menininkas gimė 1950-06-16 Panevėžyje, dabar gyvena Leliūnuose, Utenos r. Amato paslapčių išmoko iš šviesios atminties savo tėvelio – muzikanto ir puodžiaus Aleksandro Valiušio.
V. Valiušio kūrybinė biografija turi pradžią Kauno „Jiesios" keramikos gamykloje, kur 1972-1974 m. dirbta keramiku, vėliau (1974-1980 m) – Kauno dailės kombinate. Nuo 1980 m. iki dabar keramikas užsiima individualia veikla – keramikos dirbinių gamyba, o nuo 2002-01-02 Utenos kraštotyros muziejaus padalinio – Vytauto Valiušio keramikos muziejaus steigėjas ir muziejininkas.
Iš tikrųjų netrumpas kūrybos kelias, daugybė laiko paaukota, dešimtys idėjų įgyvendinta, na, ir, žinoma, šimtai (o gal ir tūkstančiai) keramikos dirbinių sukurta, kurie pradžiugino daugybę žmonių. Tad ne veltui visas glėbys ir įvertinimų, apdovanojimų, pripažinimų.
V. Valiušiui įteikta Žemės ūkio ministerijos konkurso nominacija „Kaimo spindulys 2005"- kaimo amatų meistras, 2005-11-30 LR kultūros ministro įsakymu Nr.ĮV-545 suteiktas meno kūrėjo statusas. Toliau – Kultūros ministerijos premija už tradicinės kultūros puoselėjimą 2006 m., Lietuvos liaudies kultūros centro respublikinės konkursinės liaudies meno parodos „Aukso vainikas" 1-osios vietos laureatas, „Aukso vainiko" laimėtojas už geriausius taikomosios dailės kūrinius 2007 m. 2008-01-06, 1999-ųjų metų Utenos rajono kultūros ir meno premijos laureatas, 2002 m. apdovanotas nusipelniusio Utenos miestui žmogaus premija. Šiaulių rajono savivaldybė ir Garbės vardo komisija 2005 metais suteikė Lietuvos puodžių karaliaus garbės vardą. Tai padėkos už tai, kad tęsiamos senosios puodžių tradicijos, rengiamos reikšmingos darbų parodos, kuriami puikūs ir originalūs keramikos meno kūriniai. 2009 m. rudenį Lenkijoje (Čestakovoje) vykusiame IV Europos puodžių konkurse, kuriame dalyvavo 118 dalyvių, pirmosios vietos laimėtojas. Savamokslis puodžius turi sukaupęs didžiulę keramikos, senovinių buities rakandų kolekciją.
Kaip teigia pats keramikas, puodų žiedimas jam ir pomėgis, ir pragyvenimo šaltinis, ir gyvenimo būdas. Anot profesoriaus etnologo Liberto Klimkos, kiekvienas V. Valiušio kūrinys technologiškai tobulas. Pavyzdžiui, tik jis geba juodąją keramiką dekoruoti spalvota glazūra. O kokia subtili formos pajauta! Vytautas tobulai jaučia proporciją, valdo molį, gali improvizuoti. Profesorius Juozas Adamonis ir docentė Genovaitė Jacėnaitė yra pasakę, kad Vytautas žiedžia puodus kaip dievas.
Leliūnų miestelyje, esančiame 10 kilometrų nuo Utenos, keramikas Vytautas Valiušis, dabar jau tituluojamas pirmuoju nepriklausomos Lietuvos puodžių karaliumi, 2001 m. įkūrė keramikos muziejų. Muziejaus ekspozicijų salėse rodoma apie 700 autentiškų senosios keramikos pavyzdžių. Tai – terlės, čerpės, puodai ir puodeliai, puodynės, puošnūs ąsočiai, palivonai, bosai, lekai ir kt. Šalia jų eksponuojami nauji keramikos kūriniai, etnografiniai eksponatai. Keramikos muziejaus dirbtuvėse įrengtos trys modernios patalpos: viena iš jų skirta lipdytinės keramikos mokymuisi, antra – žiedžiamosios, trečiojoje pastatytos keramikos degimo krosnys. Įrengtos penkios keramikų darbo vietos. Muziejaus lankytojai, atsisėdę prie žiedimo rato, gali nužiesti pirmąjį savo gyvenime puodą.
Keramikos meno centre įkurta ir įrengta moderni 80 vietų konferencijų salė. Nevykstant konferencijoms, salėje eksponuojamos įvairios parodos, organizuojami kultūros ir meno renginiai.
V. Valiušio keramikos muziejus jau tapo Utenos gyventojų bei visų, kuriems rūpi kūrybinis turizmas ir keramikos amatas, pamėgta ir noriai lankoma vieta. Tai modernizuotas kūrybinio turizmo objektas Lietuvos bei užsienio turistams.
Vytauto Valiušio keramikos paroda Zarasų krašto muziejuje bus atidaryta 2014 m. liepos 23d. 17 val.
Maloniai kviečiame į parodos atidarymą.
Informaciją parengė Zarasų krašto muziejaus kultūrinių renginių koordinatorius Vasilijus Trusovas